Antakmenės akmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Antakmenės Aukų akmuo''' (M47K), dar vadinamas '''Aukuro akmeniu''' – riedulys [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s šiaurės vakaruose, prie [[Antakmenė]]s kaimo, ([[Kazitiškio seniūnija]]) į šiaurės vakarus nuo kapinių, rytinėje [[Piestakalnis|Piestakalnio]] papėdėje. Iki [[1940]] m. garsėjo čia rengiamos [[Joninės|Joninių]] šventės.
== Akmuo ==▼
Antakmenės akmuo yra 5,5 x 1,5 m dydžio ir 3 m aukščio (visas atkasto akmens aukštis 5 m). Aukščiausioje vietoje yra 1,2 x 0,65 m dydžio įduba plokščiu dugnu. Dvišakis viršus primena uolą.
[[1997]] m. paskelbtas archeologijos paminklu.<ref>{{cite kvr | mc=1953 | title=Akmuo | accessdate=2017-06-30}}</ref>
Pasak padavimų, ant Antakmenės akmens nuo seno buvo deginamos aukos. Iki [[XX a.]] vidurio žmonės į akmens įdubą dėdavo aukojamo maisto, linų, pinigų. Maldininkai Antakmenės akmenį ypač lankydavo 10-ąjį penktadienį po [[Velykos|Velykų]].
[[2017]] m. prie akmens surengtos Joninės – pirmąkart po 1940 m.<ref>[http://www.mignalina.lt/gyvenimas/4538-atgaivinta-tradicija-jonines-svesti-prie-seniausio-lietuvoje-auku-akmens Atgaivinta tradicija Jonines švęsti prie seniausio Lietuvoje Aukų akmens]</ref> Pagal vietos žmonių prisiminimus, iki 1940 m. čia nuolat žmonės rinkosi melstis. Atvykdavo ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir žmonės iš Daugėliškio, Ceikinių, Mielagėnų, Tverečiaus. Sako, praėjusio amžiaus pradžioje čia lankėsi ir garsusis knygnešys Jurgis Bielinis, daug kitų garsių dvasininkų, žmonių. Čia meldėsi ir aukojo ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai, sentikiai. [[1942]] m., prie vokiečių, čia buvo atvykę akmenskaldžiai ir kėsinosi sunaikinti akmenį, bet jiems pavyko atskelti tik keletą jo skeveldrų. Be to, vietiniai vyrai sulėkę su dalgiais ir šakėmis apgynė akmenį, išvijo akmenskaldžius.
== Tyrimai ==
[[1971]] m. [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos instituto]] archeologai (vadovas [[Vytautas Urbanavičius (1935)|Vytautas Urbanavičius]]) prie akmens ištyrė 32 m² plotą. Aptikta 6,5 m skersmens ir 1,4 m gylio piltuvėlio formos duobė su 20 cm storio degėsių, apdegusių akmenų, gyvulių, tarp jų ir arklio, kaulų sluoksniu. Radiokarboninės analizės duomenimis, laužavietė buvo naudojama prieš 210 (± 60 m.) metų.<ref>{{VLE|I|556|[[Vykintas Vaitkevičius]]|Antakmenės akmuo}}</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* Urbanavičius, Vytautas. Antakmenės aukų akmuo. Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1. V., 1996, p. 115-116
| |||