Maras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 5 metus
S
Automatinis nuorodų taisymas (aidai.us į aidai.eu).
(Vaizdas Pestarzt.jpg keičiamas Doktorschnabel_430px.jpg)
S (Automatinis nuorodų taisymas (aidai.us į aidai.eu).)
Keletas didelių maro pandemijų palietė didelę dalį pasaulio gyventojų bei smarkiai paveikė žmonijos istoriją. Europos istoriją ypač paveikė XIV a. [[juodoji mirtis]] – buboninio maro pandemija, pratrūkusi 1347–1351 m. Jos metu išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių.
 
Kada maras prasidėjo Lietuvoje, tikslių žinių nėra, tačiau manoma, kad jis šalies teritorijoje jau siautė [[XIII a.]] Anot Kraševskio, 1419–1710 metų laikotarpiu būta 22 marų. Dr. Bagdonavičiaus duomenimis, vien XVI a. siautė 14 epidemijų. Daugiausia aukų nusinešusios epidemijos buvo [[1710]]–[[1711]] m. – vadinamaisiais Didžiojo maro metais, per kuriuos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu. Maro epidemijos įkarštyje žmonės nespėdavo laidoti lavonų, todėl jie gulėdavo namuose, gatvėse ir kiemuose.<ref>[http://www.aidai.useu/index.php?option=com_content&task=view&id=7963&Itemid=502]</ref>
 
Kadangi tuo metu nebuvo priemonių tiksliai diagnozuoti ligas, o liudininkų pranešimai nėra vienareikšmiai, negalima tiksliai teigti, kad tuometinis maras tikrai buvo toks kaip jį suprantame dabar, t. y. sukeltas ''Yersinia pestis''. [[XIX amžius|XIX a.]] buvo identifikuota ''Yersinia pestis'' bakterija, kuri susieta su šiomis epidemijomis. [[1907]] m. [[Indija|Indijoje]] užfiksuota paskutinė maro epidemija.
349 909

pakeitimai