Rudakaklis kragas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Išspręsti ryšiai: UralasUralas (upė), durpynasdurpynas (įmonė) naudojant Dab solver
Eilutė 18:
 
==Paplitimas==
[[Arealas]] pertrauktas. Vakarinėje [[Eurazija|Eurazijoje]] paplitęs nuo [[Danija|Danijos]] iki [[Obė|Obės]]s baseino. Šiaurėje siekia [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalį]], Vidurinė [[Uralas (upė)|Uralą]], [[Obė|Obės]]s vidurupį. Į pietus paplitęs iki [[Syrdarja|Syrdarjos]] slėnio, [[Užkaukazė|Užkaukazės]]s, [[Bulgarija|Bulgarijos]], rytinėje [[Azija|Azijoje]] paplitęs nuo [[Viliujus|Viliujaus]] baseino iki [[Ochotsko jūra|Ochotsko jūros]]. Šiaurėje arealas siekia [[Kolyma|Kolymos]] deltą, pietuose – šiaurės rytų Kiniją.
 
Gyvena [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. Žiemoja [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo]] vandenyno pakrantėse.
Eilutė 25:
 
== Biologija==
Nemėgsta plačių atvirų vandenų, pasirenka mažus, seklius ežerėlius, kūdras, nenaudojamus [[durpynas (įmonė)|durpynus]], užžėlusius tvenkinius. Žuvinto ežere taip pat vengia atvirų vietovių, apsistoja tankių švendrynų pakraščiuose.
 
Rudakaklis kragas labai paslaptingas paukštis. Dieną slepiasi augalijos tankmėje, juos pastebėti labai sunku. Aktyvesni prietemoje, naktį.
Eilutė 31:
Lizdą krauna abu paukščiai iš supuvusių pernykščių augalų dalių sunkiai prieinamose vietose, tankiuose sąžalynuose. Į lizdą ir šalia jo krauna [[vandens lelija|vandens lelijų]], [[lūgnė|lūgnių]] lapus. Juos neša ir tada, kai dėtis būna užperėta ar jau baigiama perėti. Tai skiriamasis rudakaklio krago bruožas. Dėtyje paprastai būna 2–3 kiaušiniai, kurių svoris – apie 27 [[gramas|gramus]]. Peri abu paukščiai apie 23 dienas. Dėtis visą laiką mirksta vandenyje. Rudakaklis kragas, prieš palikdamas lizdą, gerai uždengia jį šlapia lizdo medžiaga. Taip kiaušiniai apsaugomi nuo plėšrūnų.
 
Minta smulkiomis žuvelėmis, vandens [[bestuburiai|bestuburiais]]s.
 
== Šaltiniai ==
 
<references />
{{Išnašos}}
* ''Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga.'' Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.