Karpatai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
Pietinė dalis vadinama Transilvanijos Alpėmis. Aukščiausioji [[Gerlacho viršūnė]] (Aukštuosiuose Tatruose) 2655 m. Transilvanijos Alpių aukščiausioji viršūnė Negoi (2536 m), o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio viršūnė (2305 m). Tik aukščiausiosios vietos turi alpinį charakterį.
Klimatas šiurkštus, žiemos šaltos, vasaros karštos, daug drėgmenų. Žemesnėse vietose apaugę [[ąžuolas|ąžuolų]] ir [[bukas|bukų]] miškais, aukštesnėse – [[pušis|pušynais]]. Gyventojai [[slovakai]], [[guralai]], [[ukrainiečiai]] ir [[rumunai]]. Jie verčiasi miškininkyste, augina avis, medžioja, slėniuose ūkininkauja. [[Transilvanija|Transilvanijos Alpių]] išoriniame pakraštyje išgaunama [[nafta]] (Ploesti), kai kur iškasama [[Akmens druska|druskos]] ir metalų rūdų. Iki [[1945]] m. Karpatuose, daugiausia Slovakijoje, gyveno apie 150 000 [[Vokietija|vokiečių]], kurie čia buvo isikūrę [[XII amžius|XII]]-[[XIV amžius|XIV]] a., bet apie 90 % jų buvo ištremta į [[Austrija|Austriją]] ir [[Vokietija|Vokietiją]].
Įprastai Karpatai skirstomi į tris dalis:
| |||