Šiva: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 baitai pašalinti ,  prieš 3 metus
S
→‎Apibūdinimas: Sintaksės klaidos.
S (Sintaksinė klaida.)
S (→‎Apibūdinimas: Sintaksės klaidos.)
Kūrybinę Šivos energiją įkūnija [[lingas]] – falas, akmens kolona besiremianti į [[joni|jonę]] – moteriškumo simbolį. Šis atvaizdas plačiai paplitęs po visą Indiją ir laikomas pagrindiniu Šivos kulto objektu. „Mahabharatoje“ (XIII 14, 33) išminčius [[Upamanju]] kalba, kad kūrinijos ženklas – ne lotosas ([[Lakšmi]] simbolis), ne [[čakra]] (Višnus), ne [[vadžra]] ([[Indra]]), bet lingas ir joni, ir todėl Šiva – aukščiausiasis dievas ir pasaulio kūrėjas. Pasak kito mito, ginčijantis Brahmai ir Višnui apie tai, kurį iš jų reikėtų garbinti kaip kūrėją, prieš juos staiga pasirodė neapžvelgiamo dydžio ugininis lingas. Bandydami surasti jo galą ir pradžią, Višnus šerno pavidalu nusileido po žeme, o Brahma žąsies pavidalu pakilo į orą, bet nei vienas, nei kitas nepasiekė tikslo. Tada jie pripažino Šivą, kaip didingiausią iš dievų (''„Linga – purana“'' I 17; ''„Šiva – purana“'' II 5; ''„Vaju – purana“'' 55, 21-61). Panašus Šivos kulto aspektas sutinkamas ir tikėjime apie jį, kaip apie dvilytę būtybę [[Ardhanarišvara|Ardhanarišvarą]]; iš dešinės – vyriška pusė, iš kairės – moteriška (''„Matsja – purana“'' 260, 1-10 ir kt.).
 
Būdamas dievu – kūrėju, Šiva yra taip pat ir dievas – naikintojas; šis jo aspektas daugiausiai pasireiškia aukščiausioje induizmo triadoje, kur jam skirtas pasaulio ir dievų sunaikinimo vaidmuo kiekvienos [[kalpa|kalpos]] pabaigoje. Su tuo susiję įvairūs gąsdinantys Šivos pavidalo ir kulto bruožai. Šivos svitą sudaro [[pramadhi]] („kankintojai“), [[bhuta|bhutos]], [[vetala]]i ir [[pišačas|pišačai]] – piktosios dvasios, gyvenančios kapinėse ir mintančios žmogiena. Dar labiau baisesnės būtybės, įkūnijančios Šivos dvasios emanaciją: tūkstantgalvis ir tūkstantrankis [[Virabhadra]], išleistas iš Šivos burnos, kad sunaikintu Dakšos aukojimą; liūtagalvis [[Kartimukha]], gimęs iš Šivos pykčio, kad sunaikintų [[Rahu|Rahų]]; [[Bhairava]] („baisusis“) – baidyklė su milžiniškomis iltimis, su gyvačių ir kaukolių vėriniu, kurį Šiva sukūrė iš savo kaktos, kad atkeršytų Brahmai. Pagal vieną iš mitų, ŠivąŠiva, užpykęs ant Brahmos, nukirto jam penktąją galvą, bet už tai buvo nubaustas amžinąja askeze. Kaip „didysis asketas“ (Mahajogina), Šiva vaizduojamas nuogas, kurio kūną dengia pelenai, su styrančiais plaukų kuokštais, su auskarais iš gyvačių ir kaukolių vėriniu ant kaklo, sėdintis ant tigro kailio ir pasinėręs į gilią meditaciją.
 
Viduryje Šivos kaktos – trečioji akis, kuri atsirado po to, kai jo žmona [[Parvati|Parvatė]], prisėlinusi iš nugaros uždengė jam rankomis abi akis. Ši trečioji Šivos akis turi ypatingą naikinančią galią: jos ugnimi jis sudegino aistros ir geismo dievą [[Kama (induizmas)|Kamą]], kai šis bandė jį atitraukti nuo asketinių darbų. Šivos plaukus dabina mėnulio pjautuvas, ir tarp jų prateka upė [[Ganga]], kurią Šiva pasigavo, kai ji krito iš dangaus, kad ši neprispaustų savo vandenų svoriu ir nesunaikintų žemės. Nuo to laiko, kai dievai plakė pasaulinį vandenyną, Šiva išgėrė nuodų, vadinamų [[kalakuta]] ir galinčių apnuodyti ir sudeginti Visatą, jo kaklas tapo mėlynos spalvos, o kūną supa ugninis puslankis. Daugelyje Šivos atvaizdų jis turi penkis (arba keturis) veidus ir keturias rankas. Rankose jis laiko tridantį ([[trišula|trišulą]]), mažą smėlio laikrodžio formos būgnelį ([[damara|damarą]]), karo kirvį arba kuoką su kaukole prie pagrindo ([[khavanga|khavangą]]), lanką ([[adžagava|adžagavą]]), tinklą ([[pašu]]), antilopę ir t. t.
 
Su savo žmona, kuri turi daug vardų ir veidų (Devi, Parvati, [[Durga]], [[Kali]], Uma ir kt.), Šiva gyvena [[Kailasas|Kailaso]] viršūnėje. Jis turi du sūnus: karo dievą [[Skanda|Skandą]] ir jo svitos ([[gana|ganos]]) vedlį, drambliagalvį [[Ganeša|Ganešą]]. Kinkomasis Šivos gyvūnas ([[vahana]]) ir pastovus pagalbininkas – jautis [[Nandis]].
100

pakeitimų