Sąrašas:Lietuvos svetimžemė dendroflora: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rašyba
Eilutė 9:
[[Vaizdas:Abies_alba_Wisła_2.jpg|thumb|right|180px|[[Europinis kėnis]] (''Abies alba'') tarp[[Ledynmetis|ledynmečių]] periodu savaime augo ir Lietuvoje. Europoje antras pagal aukštį medis]]
[[Vaizdas:Süßkirsche_Prunus_avium.jpg|thumb|right|180px|Žydinti [[Trešnė|miškinė trešnė]] (''Prunus avium'')]]
Introdukuotų, nebūdingų Lietuvos gamtai medžių sąrašas, bet kurių natūralus paplitimo arealas netoli Lietuvos ribų. Klimatui šilantšylant, šios rūšys plinta šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimis. Tęsiantis klimato šilimui, jų populiacijos savaime pasieks Lietuvą, nors mūsų krašto klimatinės sąlygos jiems augti, derėti ir plisti jau dabar yra geros arba labai geros.
# [[Europinis kėnis]] (''Abies alba''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Kėnis|kėnių]] genties visžalis spygliuotis medis. Tai [[Sąrašas:Išskirtiniai_medžiai#Europa|antra pagal aukštį Europos medžių rūšis]], kuri savaiminio paplitimo areale užauga 30–50 m, kartais iki 65 m aukščio, ir 1,5–1,7 m, rečiau iki 2 m [[Kamienas|kamieno]] [[Diametras|skersmeniu]]. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio ir su 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų. Natūraliai paplitęs Vidurio Europos dalyje (regionuose apie [[Alpės|Alpių]] kalnus, [[Sudetai|Sudetus]], [[Tatrai|Tatrus]], [[Karpatai|Karpatus]], pietvakarių [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] į pietus nuo [[Varšuva|Varšuvos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] pietvakariuose), apie [[Pirėnai|Pirėnų]] kalnus, fragmentais [[Apeninai|Apeninų]] bei [[Balkanai|Balkanų]] pusiasaliuose, [[Korsika|Korsikoje]]. Sprendžiant iš rastų prie Butėnų [[Žiedadulkė|žiedadulkių]], dalyje dabartinės Lietuvos teritorijos tarp[[Ledynmetis|ledynmečio]] periodu europiniai kėniai augo ir kartu dominavo su pušimis bei eglėmis<ref>[http://www.geo.lt/geo/fileadmin/failai/baltica_24_special/Baltica_109_112.pdf]BALTICA Volume 24 Special Issue 2011 : 109–112. ''Lietuvos pleistoceno vidurinio skirsnio stratigrafijos problemos'', Ona Kondratienė, </ref>. Dabar tai viena iš nedaugelio introdukuotų rūšių, kurio natūralus šiaurės rytinis arealo išplitimas netoli Lietuvos – [[Belovežo giria|Belovežo girioje]]. Lietuvoje augimo sąlygos jiems palankios.
# [[Didžialapė liepa|Didžialapė arba plačialapė liepa]] (''Tilia platyphyllos''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Dedešviniai|Dedešvinių]] šeimos, [[Liepa (augalas)|liepų]] genties lapus metantis medis. Užauga iki 40 m aukščio ir iki 1,8 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitusi [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] didžiojoje dalyje, vakarų [[Ukraina|Ukrainoje]] apie [[Karpatai|Karpatus]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje, dalyje [[Korsika|Korsikos]], [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] šiaurėje, [[Balkanai|Balkanų]] vakaruose. Lietuvoje pastebėta nuo [[1990]] m.