Smūginis krateris: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
(Vaizdas Meteor.jpg keičiamas Barringer_Meteor_Crater,_Arizona.jpg)
[[Vaizdas:Tycho_crater_on_the_Moon.jpg|thumb|300px|[[Tycho (krateris)|Tycho krateris]] Mėnulyje. ''[[NASA]]  nuotrauka.'']]
 
'''Smūginis krateris''', tai yra – panašios į skritulį formos įdubimas [[planeta|planetos]], [[palydovas|natūralaus palydovo]] ar kito kieto [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] kūno paviršiuje, kuris susiformuoja, kai į objekto paviršių atsitrenkia dideliu greičiu skrendantis kūnas. Smūginių kraterių kraštai iškilę. Kraterių būna įvairių dydžių, nuo mažų ir paprastų iki sudėtingų, daugiažiedžių smūginių baseinų.
[[Arizonos krateris]] yra vienas žinomiausių smūginio kraterio pavyzdžių mūsų planetoje.
 
Smūginiai krateriai sudaro didžiąją dalį paviršiaus daugelyje Saulės sistemos kietųjų kūnų: [[Mėnulis|Mėnulyje]], [[Merkurijus (planeta)|Merkurijuje]], [[Kalista (palydovas)|Kalistoje]], [[Ganimedas (palydovas)|Ganimede]] ir daugumoje mažųjų palydovų ir [[asteroidas|asteroidų]]. Kitose planetose ir palydovuose, kurių [[geologija|geologiniai]] procesai paviršiuje yra aktyvūs ([[Žemė]], [[Venera (planeta)|Venera]], [[Marsas (planeta)|Marsas]], [[Europa (palydovas)|Europa]], [[Ijo (palydovas)|Ijo]] ir [[Titanas (palydovas)|Titanas]]) matomų smūginių kraterių yra mažiau, nes jie sunyksta.
 
Saulės sistemos ankstyvojoje stadijoje smūginių kraterių susidarymas buvo daug dažnesnis reiškinys nei šiandiena. Didžiuliai, daugiažiedžiai smūginiai baseinai, kurių skersmuo yra didesnis nei 100  km sutinkami Merkurijuje ir Mėnulyje, nuo [[Vėlyvasis kosminis bombardavimas|intensyvaus bombardavimo periodo]] vidinėje Saulės sistemos dalyje, kuris baigėsi prieš 3,8 milijardų metų. Nuo to laiko kraterių formavimosi Žemėje intensyvumas sumažėjo; Į Žemę vidutiniškai vieną kartą per milijoną metų atsitrenkia kitas dangaus kūnas, kuris, po susidūrimo suformuoja apie 20  km skersmens smūginį kraterį. Nors aktyvūs mūsų planetos paviršiaus geologiniai procesai greitai sunaikina smūgio žymę, apie 170 kraterių yra surasta. Jų skersmuo vyrauja nuo keleto dešimčių metrų iki 300 kilometrų, amžius vyrauja nuo 2000 iki 2 milijardų metų.
 
Krateris  – dažniausiai apvalios formos, priklausomai nuo kraterio dydžio, vidurinėje dalyje yra kraterio vidurio iškiluma. Ne visada pavyksta nustatyti šią reljefo formą. Po meteorito sekę kiti geologiniai procesai, kaip [[erozija]], sunaikina kraterio pėdsakus. Tačiau panaudojant kosminę nuotrauką, [[geofizika|geofizinius]] tyrimo metodus, [[mineralogija|mineraloginius]] tyrimus galima nustatyti tikslią kraterio buvimo vietą. [[Žemė]]s paviršiuje nustatyta daugiau kaip 150 didelių kraterių.
 
== Susidarymas ir struktūra ==
Kai krenta meteoritas jis prieš save suspaudžia orą, kuris šildamas kartu su [[uoliena|uolienų]] gabalėliais virsta [[plazma]]. Ši plazma staigiai plečiasi ir staigiai šąla tuo sukeldama sprogimą. Kartais sprogimo išmėtytos uolienos pakyla į planetos orbitą ir dėl traukos jėgos poveikio gali sugrįžti sukeldamos antrinius meteoritų kritimus. Kai kuriuose planetų paviršiuose aplink smūginį kraterį susidaro spindulių pavidalo žymės. Tai irgi galingo sprogimo pasekmės.
 
Smūgio metu išgaravusios uolienos ir plazma kondensuojasi į konuso[[kūgis|kūgio]] ar rutulio pavidalo stiklo lašus  – [[tektitas|tektitus]]. Paprastai krateriai būna žymiai didesni už pačius meteoritus. Smūgio metu aplinkinės uolienos buna dvigubai ar trigubai sutankintos. Jos galiausiai subyra ir pasipila gabalais aukštyn kartu su meteorito skeveldromis. Šios uolienos vadinamos '''ežektitais'''. Kitos uolienos, pasilikusios ar subyrėjusios į kraterio vidų, sudaro '''impaktinę brekčiją'''. Mažieji krateriai susidaro per kelias sekundes, o dideli per kelias minutes. Todėl didelių kraterių morfologija šiek tiek skiriasi. Pagal tai išskiriamos du kraterių tipai:
* paprasti
* sudėtingi
 
Paprasti krateriai, ne didesni kaip 4  km skersmens, yra lygių paviršių įdubos. Jų gylis visada mažesnis už skersmenį. Paprastų kraterių kraštai aiškiai išreikšti. Kraterio dugną dengia brekčijos sluoksnis. Vidurinėje dalyje galima pakiluma, sudaryta iš tos paties brekčijos.
 
Sudėtingi krateriai ne tokie seklūs. Kraštai sudaryti iš kelių žiedų, centre kupolo formos aukštuma, susidariusi dėl išsiplėtusių uolienų. Tokių kraterių susidarymo mechanizmas panašus į akmens nukritimą į vandenį.
== Smūginiai krateriai Žemėje ==
[[Vaizdas:Barringer Meteor Crater, Arizona.jpg|thumb|right|350px|Smūginis krateris Arizonoje [[JAV]]]]
'''Sadberis'''  – [[Kanada|Kanadoje]], netoli Sadberio miesto esantis krateris. Meteoritas nukrito prieš maždaug 1840 mln. m. [[Paleoproterozojus|paleoproterozojuje]]. Tai sudėtingo tipo krateris, kurio skersmuo 200–250  km. Šiuo metu naudojamas [[varis|vario]] ir [[nikelis|nikelio]] gavybai.
 
'''Manikuaganas'''  – Kanadoje, [[Kvebekas|Kvebeke]] esantis krateris. Kraterio tipas  – sudėtingas. Skersmuo apie 100  km. Atsirado [[triasas|triaso]] periode. Mokslininkai mano, kad dėl šio meteorito išmirė dalis gyvojo pasaulio. Meteorito kritimas laikomas taip vadinama '''TJ''' riba arba triaso  – [[Jura|juros]] riba.
 
* [http://maps.google.com/maps?ll=51.392670,-68.742142&spn=1.075287,1.529846&t=k&hl=en Google žemėlapis]
 
'''Vredefortas'''  – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikoje]], į pietvakarius nuo [[Johanesburgas|Johanesburgo]] esantis sudėtingas krateris. Smūginio kraterio skersmuo  – apie 300  km. Tokio dydžio kraterį galėjo padaryti meteoritas, kurio skersmuo apie 10  km. Meteoritas nukrito prieš 2020 mln.m. [[Paleoproterozojus|paleoproterozojuje]]. Krateryje matosi daugiažiedės struktūros, o viduje milžiniškas kupolas. Šiuo metu tai didelės [[auksas|aukso]] kasyklos.
 
* [http://maps.google.com/maps?ll=-27,27.5&spn=0.3,0.3&t=k Google žemėlapis]
 
[[Čiksulubas]]  – krateris [[Meksika|Meksikoje]], [[Jukatano pusiasalis|Jukatano]] pusiasalyje. Meteoritas nukrito prieš 65 mln.m. [[kreida (periodas)|kreidos]] periodo pabaigoje. Tai sudėtingo tipo krateris, kurio skersmuo 160-250 160–250 km, o kai kuriais skaičiavimais 300  km. Kraterio struktūros Žemės paviršiuje nesimato, todėl krateris buvo aptiktas gana atsitiktinai XX a. 9 dešimtmetyje vykdant [[nafta|naftos]] paieškas. Manoma, kad šis meteoritas sukėlė [[dinozauras|dinozaurų]] išmirimą ir [[mezozojus|mezozojaus]] pabaigą (dar vadinamą '''KT''' ribą).
 
== Smūginiai krateriai Lietuvoje ==
Šių kraterių žemės paviršiuje nesimato. Jie padengti kitomis nuogulomis ir buvo nustatyti įvairiais geologiniais metodais.
 
[[Mizarų krateris]] netoli [[Druskininkai|Druskininkų]] susidarė prieš 500±20 mln. m. greičiausiai [[kambras|kambro]] periode. Šio kraterio skersmuo apie 5  km.
 
[[Veprių krateris]] [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajone]] susidarė prieš 160±10 mln.m. [[jura|juros]] periode. Jo skersmuo apie 8  km.
 
Ilgai manyta, kad [[Velnio duobė]], esanti prie [[Aukštadvaris|Aukštadvario]], irgi yra smūginis krateris, tačiau tyrimais tai nepatvirtinta.
16 404

pakeitimai