Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 61:
[[1941]] m. ir [[1944]]–[[1987]] m. pastate veikė [[Pionieriai|Pionierių]] rūmai. [[1964]] m. tiesiant šilumos trasą į Šliosbergo namą buvo atrasti Valdovų rūmų rūsiai. [[1976]] m. namo rūsiuose buvo atliekami pirmieji architektūriniai tyrimai. [[1983]] m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai.
 
[[1987]] m. nusprendus Šliosbergo name įkurti Tautų draugystės muziejų, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki [[2009]] m. Jų metu rasta apie 0,5 milijono unikalių radinių, kurie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. <ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/valdovu-rumai/497</ref> [[1988]]–[[2005]] m. Šliosbergo name buvo įsikūręs [[Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“]]. Atkuriant Valdovų rūmus Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas (palikta tik antro aukšto salė, dalis eksterjero detalių ir rūsiai).
 
Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus [[1988]] m. pasiūlė [[Lietuvos kultūros fondas]], jų atkūrimu šiuo metu rūpinasi Valstybės įmonė [[Vilniaus pilių direkcija]] ir [[Valdovų rūmų paramos fondas]]. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skiriantis per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis [[Juozas Kazickas]].