Baltų-slavų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 155:
# [[Germanų prokalbė]]s balsių sistema beveik tapati prūsų kalbos balsių sistemai, tad nėra pagrindo kalbėti apie išskirtinį praslavų ir prūsų kalbų balsyno panašumą.<ref>''Klimas A.'' [http://www.lituanus.org/1967/67_2_01Klimas.html Balto-Slavic or Baltic and Slavic] // ''Lituanus.'' — 1967. — Vol. 13. — № 2.</ref> Slavų prokalbę laikyti vakarų baltų kalbų atmaina neleidžia faktas, kad ''s'' po ''r, u, k, i'' virsmo į ''š'' refleksai lietuvių, latvių ir prūsų kalbose ėmė lietis su [[Satemizacija|sateminiais]] suminkštintais priebalsiais ir dėl to buvo „sustiprinti” priebalsiai ''k'' ir ''g'' – slavų, [[Albanų kalba|albanų]] ir [[Armėnų kalba|armėnų]] kalbose tokių procesų ne tik kad nėra, bet ir turimi atvirkštiniai rezultatai;<ref>Harvey E. Mayer Was Slavic a Prussian Dialect? // ''Lituanus.'' — 1987. — Vol. 33. — № 2.</ref>
# Baltų ir slavų prokalbėse [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] palatalinių gomurinių priebalsių ''*ḱ'' ir ''*ǵ'' raida buvo skirtinga, todėl bandymas čia įžvelgti „bendrą priebalsių sistemos naujovę” būtų [[anachronizmas]];<ref>Трубачёв О. Н. Этногенез и культура древнейших славян: Лингвистические исследования. — М.: Наука, 2003. — с. 20</ref>
# Esama požiūrio, kad [[Vinterio dėsnis}|Vinterio pastebėjimai]] yra ne fonetikos dėsnis, o tik balsių ilginimo tendencija, skirtingai besireiškianti baltų ir slavų kalbose.<ref>''Birnbaum Η.'' The issue of Balto-Slavic revisited // ΠΟΛΥΤΡΟΠΟΝ. К 70-летию Владимира Николаевича Топорова. М.: Издательство «Индрик», 1998. — стр. 130</ref><ref>''Бирнбаум Х.'' Славянский, тохарский, алтайский: генетическая связь и ареально-типологическое влияние // Вопросы языкознания. — 2003. — № 5. — стр. 6—7</ref>
 
==== Individualios įžvalgos ====