Arnold Böcklin: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
→‎Biografija: Artnoldas -> Arnoldas
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 36:
== Biografija ==
 
AtrnoldasArnoldas Beklinas gimė [[1827]] m. spalio 16 d. [[Bazelis|Bazelyje]] ([[Šveicarija]]). Mokėsi Johann Wilhelm Schirmer priežiūroje [[Diuseldorfas|Diuseldorfe]]. Po to tobulinosi Antverpene, Briuselyje ir Paryžiuje. Ankstyvieji Beklino peizažai buvo įtakoti [[Kamilis Koro|Kamilio Koro]]. 1850 m. dailininkas atvyko į Italiją, kur praleido 7 metus. Įsijungė į vokiečių menininkų grupę Romoje ''Tugendbund'', suartėjo su [[Oswald Achenbach]] ir [[Anselm Feuerbach]]. Italijoje Beklino stilistika pasikeitė, jis pradėjo tapyti simbolistinius, mistiškus kūrinius su antikinės mitologijos motyvais. 1853 m. jis vedė italę Angela Pascucci, su kuria susilaukė 4 vaikų. Žmona buvo jo nuolatinis moterų herojių modelis ir, įmanoma, pastūmėjo domėtis antikine mitologija.<ref>[http://www.colbud.hu/archaeology/Bibliography/Research_materials/German%20modernisml.pdf Suzanne Marchand, 2004]</ref> 1857 m. Beklinas išgarsėjo didelių matmenų paveikslu „Panas viksvose“. Atvykęs į [[Miunchenas|Miuncheną]] įgijo karaliaus [[Liudvikas I (Bavarija)|Liudviko I-ojo]] palankumą. Karalius 1859 m. įsigijo antrąjį paveikslo „Panas viksvose“ variantą.<ref>[http://www.pinakothek.de/en/arnold-boecklin pinakothek.de]</ref> Dailininką rėmė Adolf Friedrich Graf von Schack, kuris įsigijo 14 Beklino paveikslų.<ref>[http://www.pinakothek.de/en/arnold-boecklin pinakothek.de]</ref> Po išvykų į [[Veimaras|Veimarą]] (dirbo dailės mokytoju 2 metus), [[Roma|Romą]], [[Pompėja|Pompėją]] ir [[Bazelis|Bazelį]], 1871 m. Beklinas vėl apsistojo Miunchene. 1874 m. persikraustė į [[Florencija|Florenciją]], kur buvo susijęs su vokiečių menininkais [[Adolf von Hildebrand]] ir [[Hans von Marées]].
 
1880 m. Beklinas pasirašė sutartį su Berlyno meno kūrinių dileriu Fritz Gurlitt. 1885–1892 m. laikotarpiu gyveno netoli Ciuricho. Beklino paveikslai buvo populiarūs ir dailininkas neturėjo finansinių rūpesčių. 1892 m. jis persikraustė į Florenciją, mirė [[1901]] m. vasario 16 d. [[Fjezolė]]je. Palaidotas ''Evangelico degli Allori'' kapinėse Florencijoje. Beklino dailė turėjo reikšmingą įtaką XIX a. antros pusės simbolistinei ir neoromantinei dailei, ypač vokiečių. Jo įtaką galima atsekti [[Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kūryboje. Beklino kūryba taip pat paveikė XX a. pradžios menininkus, visų pirmą siurrealistus.