Andrius Bulota (1872): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 5.20.127.10 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 35:
[[1898]]–[[1903]] m. dirbo [[Talinas|Talino]] apygardos teisme. Nuo [[1904]] m. prisiekusysis advokatas Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose (gynė [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vincą Kapsuką]], [[Leonas Prūseika|Leoną Prūseiką]] ir kt.). [[1902]]–[[1915]] m. vienas [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus [[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. 1905 m. vienas iš pašto tarnautojų streiko organizatorių, už tai policijos suimtas ir kalintas.
[[1907]]–[[1912]] m. Rusijos II ir III [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūmos]] deputatas nuo [[Suvalkų gub]]ernijos, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises. Tarp III. Dūmos narių buvo 11 laisvūjų mūrininkų ( masonų). Jiems priklausė ir Andrius Bolota (A. A. Bulat) įstojęs į vieną iš Peterbrgo ložių.
1912–1915 m. advokatas Vilniuje, 1915–[[1916]] m. [[Petrogradas|Petrograde]]. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''Litwa''), nuo [[1914]] m. „Baltarusija“ (''Bialorus'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
Eilutė 47:
Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1-4 tomai išėjo [[1924]]–1929 m.). Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
== Šaltiniai Viktor Brachev. Masony v Posiji ot Petra I. do našich dnej. C. Petersburg.==
{{Išnašos}}
| |||