09:12, 21 lapkričio 2016 versija taisyti Vezhlys (aptarimas \| indėlis) 7 905 keitimai S pataisymas ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 08:52, 31 gegužės 2017 versija taisyti anuliuoti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 130 keitimai S iliustracijos į dešinę; vikifikuota
Eilutė 1: [[Vaizdas:Flagellum-beating.png~~\|200px~~\|thumb~~\|right~~\|Eukariotinių žiuželio ir blakstienėlės judėsenos. Kairėje - – būdinga sukamoji žiuželio, dešinėje - – irkluojamoji blakstienėlės judėsena.]]▼ [[Vaizdas:Dvulgaris micrograph.JPG~~\|150px~~\|thumb~~\|left~~\|Žiuželiuota bakterija ''[[Desulfovibrio vulgaris]]'']] ▲[[Vaizdas:Flagellum-beating.png\|200px\|thumb\|right\|Eukariotinių žiuželio ir blakstienėlės judėsenos. Kairėje - būdinga sukamoji žiuželio, dešinėje - irkluojamoji blakstienėlės judėsena.]] '''Žiuželiai''' ({{la\|flagella}}) – judrios [[citoplazma\|citoplazmos]] ataugos. Išilgai žiuželio praeina 20 [[mikrovamzdelis\|mikrovamzdelių]], kurie yra stipriai prisitvirtinę prie pagrindo, todėl žiuželis išlinksta. [[Eukariotai\|Eukariotinių]] ląstelių žiuželių storis siekia 200 nm, o ilgis 100 µm ir daugiau. Trumpesni už žiuželius (paprastai 10-20 µm) dariniai, kurių vienoje [[ląstelė]]je būna daug, vadinami [[blakstienėlė]]mis. Blakstienėlės nuo žiuželių skiriasi ne tik ilgiu, bet ir judesio tipu. Eilutė 14: Išskiriami trys žiuželių tipai: * Bakteriniai žiuželiai * Archėjiniai žiuželiai * [[Eukariotai\|Eukariotiniai]] žiuželiai === Eukariotiniai žiuželiai === [[Eukariotai\|Eukariotinių]] ląstelių žiuželių storis siekia 200 nm, o ilgis 100 µm ir daugiau. [[Eukariotai\|Eukariotų]] žiuželiai, dar vadinami blakstienėlėmis arba gaureliais, skiriasi savo sandara ir evoliucine kilme nuo bakterinių žiuželių. Vienintelis panašumas tarp bakterinių, archėjinių ir eukariotinių žiuželių yra tai kad jie išsikiša iš ląstelės ir lankstydamiesi sukuria varomąją jėgą. Eukariotinis žiuželis yra sudarytas iš sukibusių devynių porų [[mikrovamzdelis\|mikrovamzdelių]] (dupletų), kurie apsupa du viengubus centrinius [[mikrovamzdelis\|mikrovamzdelius]]. Tokia „9+2“ struktūra būdinga [[eukariotai\|eukariotiniams]] žiuželiams. Ji sudaro žiuželio šerdį dar vadinamą [[aksonema]]. Išoriniai [[mikrovamzdelis\|mikrovamzdelių]] dupletai sujungti [[neksinas\|neksinu]]. Kiekvieno [[eukariotai\|eukariotinio]] žiuželio pamate yra bazalinis kūnelis arba [[kinetosoma]], kurios ilgis apie 500 nm. Bazalinis kūnelis struktūriškai panašus į [[centriolė\|centriolę]]. Žiuželis yra padengtas ląstelės membrana, todėl jis susijungia su ląstelės [[citoplazma]]. Visi išoriniai devyni [[mikrovamzdelis\|mikrovamzdelių]] dupletai turi [[dineinas\|dineino]] „rankas“ (trys išorinės ir dvi vidinės), kurios stiebiasi į greta esantį [[mikrovamzdelis\|mikrovamzdelių]] dupletą. [[Dineinas\|Dineino]] „rankos“ hidrolizuoja ATP ir sukelia [[mikrovamzdelis\|mikrovamzdelių]] dupleto judesį taip, kad visi devyni [[mikrovamzdelis\|mikrovamzdelių]] dupletai visi kartu pastumiami viena linkme. === Bakteriniai žiuželiai === [[Vaizdas:Flagellum_base_diagram_keys.svg~~\|200px~~\|thumb~~\|right~~\|Bakterinio žiuželio sandara. 1 - – žiuželio siūlas, 2 - – periplazminė ertmė, 3 - – kablys, 5, 7, 10, 11 - – žiedai, 9 - – statorius.]] [[bakterijos\|Bakterijų]] žiuželiai yra kitokios sandaros ir kitaip veikia. Jie paprastai atlieka sukamąjį judesį ir yra varomi į ląstelę besiskverbiančių H<sup>+</sup> jonų (ląstelės [[Vandenilio potencialas\|pH]] paprastai didesnis, be to, ji paprastai įkrauta neigiamai). Kai kada vietoj H<sup>+</sup> panaudojamas Na<sup>+</sup> jonų gradientas. Žiuželiai gali būti 10-20 nm skersmens ir 3-15 µm ilgio. Kai kurių bakterijų žiuželis gali būti dešimt kartų didesnis už pačios bakterijos ilgį. Žiuželį sudaro trys pagrindinės dalys: [[fibrilė]], kablys ir tvirtinimosi žiedai. Pagrindinę žiuželio masę (iki 95 %) sudaro ilgas, spirališkai susisukęs siūlas ([[fibrilė]]), kuris prie pat ląstelės sienelės sustorėja (iki 20-45 nm) ir išlinksta sudarydamas kablį. Kablys fibrilę pritvirtina prie pamatinio (bazinio) kūno, kuris įsiterpęs į ląstelės sienelę. Daugelio bakterijų siūlą sudaro tik vienas baltymas – [[flagelinas]]. Flagelino subvienetai susukti į spiralę, kurios viduje yra tuščiaviduris kanalas. Žiuželis auga nuo distalinio galo, į kurį pro vidinį kanalą patenka reikiami struktūriniai baltymų subvienetai. Tam tikrų bakterijų rūšių žiuželius iš išorės dengia apvalkalas, kuris yra sudarytas iš tokių pačių cheminių medžiagų kaip ir ląstelės sienelė. Kablį sudaro baltymas, kuris nėra tapatus [[flagelinas\|flagelinui]]. Jis padeda fibrilei lanksčiai susijungti su pamatiniu kūnu. Pamatinis kūnas sudarytas iš 2 ar 4 [[plazminė membrana\|plazminėje membranoje]] ir sienelėje įsitvirtinusių žiedų, užmautų ant šerdies, kuri yra kablio tęsinys. Du vidiniai (S ir M) žiedai yra būtinos pamatinio kūno sudėtinės dalys, o du išorinius žiedus (P ir L) turi tik gramneigiamosios bakterijos, taigi jie judrumui nėra būtini. M žiedas yra plazminėje membranoje, S žiedas – gramneigiamųjų bakterijų periplazminėje ertmėje arba gramteigiamųjų bakterijų [[peptidoglikanas\|peptidoglikano]] sienelėje. P ir L žiedai būna tik gramneigiamųjų bakterijų [[peptidoglikanas\|peptidoglikano]] sluoksnyje ir išorinėje membranoje. P ir L žiedų funkcija susijusi su geresniu šerdies, perveriančios gramneigiamųjų bakterijų ląstelės sienelę, įtvirtinimu. Gramteigiamosiose bakterijose įtvirtinimo funkciją atlieka daugiasluoksnė stangri [[peptidoglikanas\|peptidoglikano]] sienelė. Žiuželių „variklis“ yra pamatinio kūno vidiniai žiedai, kurie gali suktis, suteikdami sukimo judesį su jais susijusiam žiuželio siūlui. Jei ląstelė turi daug žiuželių, visi jie jungiasi į pluoštą, sukdamiesi viena kryptimi. Dauginių žiuželių sukimasis perduodamas ląstelei, kuri ima suktis priešinga kryptimi. Žiuželio pagrindas sukasi apie 200–1000 apsisukimų per minutę greičiu. Žiuželiai padeda bakterijoms veiksmingai judėti (plaukti) skystoje aplinkoje ir, kiek lėčiau, standžių medžiagų paviršiumi. Eilutė 36: === Žiuželių reikšmė === * Reikalingi viso organizmo judėjimui – [[bakterija\|bakterijų]], [[dumbliai\|dumblių]], [[grybas\|grybų]]. [[Blakstienotosios kirmėlės]], [[infuzorijos]], daugelio [[bestuburiai\|bestuburių]] vandeninės [[lerva\|lervos]] juda blakstienėlėmis. * Reikalingi reprodukcinių ląstelių judėjimui – [[izogameta\|izogametų]], [[spermatozoidas\|spermatozoidų]], [[zoospora\|zoosporų]]. * Reikalingi dalelių ir skysčių pernešimui - – pvz., [[pintys\|pinčių]] [[choanocitas\|choanocitai]] Pernašą atlieka ir blakstienėlės – [[nosis\|nosies]] ir [[trachėja\|trachėjos]], [[kiaušintakis\|kiaušintakių]] gleivinės virpamosios [[ląstelė]]s ir kt. === Literatūros šaltiniai === Eilutė 46: # http://www.uniprot.org/keywords/974 # http://www.daviddarling.info/encyclopedia/F/flagellum.html # „Medicinos mikrobiologija ir virusologijos pagrindai“,A. Lasinskaitė - – Čerkašina, A. Pavilonis, V. Vaičiuvėnas, Vitae Litera, 2005. {{ląstelės organoidai}}

Žiuželis: Skirtumas tarp puslapio versijų