Didysis dėmėtasis kivis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Didysis dėmėtasis kivis''' ([[lotynų kalba{{la|lot.]] ''Apteryx haastii''}}, [[anglų kalba{{en|angl.]] ''Great spotted kiwi''}},[[maorių kalba{{mi|maorių]] ''roroa''}})  – [[strutiniai paukščiai|strutinių paukščių]] (''Struthioniformes'') būrio naktinis [[paukštis]].

== Paplitimas ir biotopas ==

[[Endemizmas|Endeminis]] [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] paukštis. Dažniausiai aptinkamas [[Pietų sala|Pietų salos]] regionuose: į šiaurės vakarus nuo [[Nelsonas|Nelsono]], [[Paparoa nacionalinis parkas|Paparoa nacionaliniame parke]] ir [[Pietų Alpės|Pietų Alpėse]]<ref name="Skaitmeninė Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija"> {{cite web | url= http://nzbirdsonline.org.nz/species/great-spotted-kiwi| title=Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija. Didysis dėmėtasis kivis | publisher=Skaitmeninė Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija}}</ref> . [[Biotopas]]  – miškai, krūmynai, pievos. Miškingose vietovėse aptinkami iki 1500  m virš [[Jūros lygis|jūros lygio]], o [[subalpinės pievos|subalpinėse pievose]] nuo 700 iki 1100  m virš [[jūros lygis|jūros lygio]]. [[Krituliai| Metinis kritulių kiekis]] nuo 120 iki 400  cm <ref name= "ADW"> {{cite web| url=http://animaldiversity.org/accounts/Apteryx_haastii/| publisher= Mičigano universiteto zoologijos muziejus|title=Didysis dėmėtasis kivis Apteryx haastti arba roroa}}</ref>

== Išvaizda ==

Didžiausias kivių genties ([[Lotynų kalba{{la|lot.]] ''Apterix''}}) [[paukštis]]. Kūnas kriaušės formos. [[Patelė]] stambesnė už [[Patinas|patinėlį]]. Kūno ilgis 45  – 55  cm, svoris - – 2,4  – 3,3  kg. Kūną dengia ilgos, plaukus primenančios pilkšvai rudos [[plunksna|plunksnos]]. Taškelių įspūdį sudaro balkšvos [[plunksna|plunksnos]]. [[Snapas]]  – 8,13  – 13,15  cm ilgio. Snapo galiuke yra [[šnervė|šnervės]]. Akys mažos. [[Sparnai]] sunykę, sunkiai pastebimi. Uodegos neturi. Kojos trumpos, raumeningos. Jos yra keturpirštės, pirmas pirštas atlenktas atgal.

Gerai užuodžia ir girdi. Miške garsiai švilpauja ir šūkauja, girdisi net 1,5  km atstumu. [[Patinas|Patinų]] ir [[patelė|patelių]] balsai skirtingi.[[Patinas|Patinai]] nuožmiai gina savo teritoriją. Kvadratiniame kilometre gyvena 4-5 kiviai.

Dieną slepiasi slėptuvėse: [[ola|olose]], tuščiaviduriuose medžių kamienuose,[[uoksas|uoksuose]]. Maitinasi naktį. Ilgu, plonu [[snapas|snapu]] iš dirvos kapsto [[sliekas|sliekus]], [[kirmėlė|kirmėles]]. Pajutę po žeme judančio [[grobis|grobio]] keliamą dirvos [[vibracija|vibraciją]], smeigia [[snapas|snapą]] į dirvą ir iškapsto [[grobis|grobį]]. Nuo dirvos paviršiaus surenka [[vabalas|vabalus]], [[cikados|cikadas]], [[musė|muses]], [[voras|vorus]], [[vikšras|vikšrus]], [[šliužas|šliužus]], [[sraigė|sraiges]]. Taip pat maitinasi [[uoga|uogomis]] ir [[sėkla|sėklomis]]. Lesa akmenukus, kurie padeda [[virškinimas|virškinti]].

[[Monogamija|Monogaminiai]] paukščiai. [[Patinas|Patinai]] gali poruotis jau nuo 18 mėnesių, o [[patelė|patelės]] subręsta per 3 metus. Tuoktuvių periodas birželio - – kovo mėnesiais. [[Lizdas|Lizdus]] suka landose. [[Kiaušinis|Kiaušinius]] deda nuo rugpjūčio iki sausio. [[Dėtis|Dėtyje]] vienas baltos arba šviesiai žalios spalvos [[kiaušinis]]. [[Kiaušinis|Kiaušinio]] dydis siekia ketvirtadalį [[patelė|patelės]] masės. [[kiaušinis|Trynys]] užima 65 procentus% [[Kiaušinis|kiaušinio]] masės. Peri [[patinas]], o [[patelė]] saugo [[lizdas|lizdą]]. Peri 75-85 dienas. Po 10 dienų jaunikliai palieka [[lizdas|lizdą]] .

[[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN)]] duomenimis, didysis dėmėtasis kivis priskiriamas pažeidžiamoms rūšims.

* [[invazinė rūšis|Invaziniai gyvūnai]] : [[šermuonėlis|šermuonėliai]], [[žebenkštis|žebenkštys]], [[katė|katės]], [[riestauodegiai posumai|posumai]], [[šeškas|šeškai]], [[šuo|šunys]], sunaikina dalį jauniklių ir [[kiaušinis|kiaušinių]].

* Suaugę kiviai yra lengvas šunų grobis.

* [[Miškas|Miškų]] kirtimas.

* Mačionis A., Stuburinių zoologija. Vilnius: Mokslas. 1989. 218 psl. ISBN 5-420-00277-9

[[Kategorija: Beketeriai paukščiai]]