20:59, 29 gegužės 2017 versija taisyti Felicilijonas (aptarimas \| indėlis) 15 145 keitimai Ištrinta neveikianti nuoroda ← Prieš tai darytas keitimas		23:22, 29 gegužės 2017 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai pakeisti skaičiai pagal muziejaus pateiktus Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: Stela datuota sukurta [[196 m. pr. m. e.]] kovo 27 d. ir dedikuota [[Ptolemėjas V Epifanas\|Ptolemėjaus V Epifano]] karūnavimo sukakčiai. Ją [[Napoleonas\|Napoleono]] invazijos į Egiptą metu [[1799]] m. [[liepos 19]] d. atrado prancūzų kareiviai, įrenginėję savo fortą netoli [[Rozeta\|Rozetos]]. Ją surado jaunas karininkas Pjeras Fransua Ksaveras Bušaras, įmūrytą ardytoje senovinėje sienoje. 1799 m. rugsėjį apie atradimą paskelbta „Egipto kurjeryje“. Stela buvo pergabenta į [[Kairas\|Kairą]] tyrimams. 1801 m. Aleksandrijos sutartimi prancūzai perdavė stelą britų armijai. Ji buvo pergabenta į Londoną ir 1802 m. išstatyta [[Britų muziejus\|Britų muziejuje]], kuriame yra iki šiol. 1814 m. prie Rozetos akmens hieroglifų pradėjo dirbti britas [[Tomas Jungas]]. Jis iššifravo žodžius „ir“, „karalius“, „Ptolemėjus“ ir „Egiptas“. Nustatė kai kurių hieroglifų fonetines reikšmes ir tai, kad demotinio rašto žodžiai ne visuomet ~~parašyti~~užrašyti [[~~alfabetas~~abėcėlė\|~~alfabetu~~abėcėle]]. Dėl neaiškių priežasčių T. Jungas prarado susidomėjimą hieroglifų iššifravimu ir darbą nutraukė. Jo įdirbio rezultatai publikuoti 1819 m. ''[[Encyclopaedia Britannica]]'' leidime. Lygiagrečiai T. Jungui Rozetos akmens tekstą ~~šifravo~~studijavo prancūzų mokslininkas [[Žanas Fransua Šampoljonas]] (''Jean-François Champollion''). ~~Iššifravęs~~Perskaitęs Ramzio vardą iš daug senesnių laikų nei Ptolemėjų, Ž. F. Šampoljonas suprato, kad visi hieroglifų ženklai yra fonetiniai. Jis teisingai perskaitė Kleopatros ir Aleksandro vardus bei patvirtino T. Jungo Ptolemėjaus vardo iššifravimą. ~~Rozetos akmens~~Egiptietiškų hieroglifų iššifravimo data laikomi 1822 m., kai Ž. F. Šampoljonas pasiuntė laišką mesjė Dasjė, kuriame tyrinėtojas patvirtino iššifravęs ne tik pavienius vardus, bet ir supratęs fonetinę bei idiogramatinę hieroglifų rašto sistemą. ~~Akmuo~~Rozetos akmuo yra ~~114~~112,43 cm aukščio, 7275,37 cm pločio ir 2728,94 cm storio.<ref>[http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details.aspx?objectId=117631&partId=1 britishmuseum.org]</ref> Stela, sverianti apie 760 kg, saugoma Britų muziejuje [[Londonas\|Londone]], [[Anglija\|Anglijoje]], nuo [[1802]] m. Kai kurios stelos dalys yra nutrupėjusios. Joje užrašyti karaliaus įsakai [[Memfis\|Memfio]] žynių susirinkimui. Tekstas prasideda Ptolemėjaus V pagarbinimu ir po to seka Likopolio miesto [[Nilo delta\|Nilo deltoje]] apgulties aprašymas. Yra užrašyta litanija karaliaus dovanoms šventyklose ir tekstas užbaigtas karaliaus kulto šventyklose nustatymais. Rozetos akmens tekstas sudarytas iš 14 eilučių hieroglifais, 32 eilučių demotiniu raštu ir 54 eilučių graikiškai.<ref>[http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details.aspx?objectId=117631&partId=1 britishmuseum.org]</ref> Egipto senienų apsaugos departamentas iki šios dienos siekia, kad ši stela sugrįžtų į Egiptą, kadangi, egiptiečių nuomone, iš jo buvo išvežta nelegaliai. Eilutė 14: * [https://www.nicholls.edu/art-dhc/2004essay1.html Adrienne Naquin. ''The Discovery and Decipherment of the Rosetta Stone at the British Museum'']. * Ian Shaw, Paul Nicholson. ''The British Museum Dictionary of Ancient Egypt''. The American University in Cairo Press., 2002, p. 247 {{Ref}} == Nuorodos == {{Commons\|Rosetta Stone}}

Rozetos akmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų