Rozetos akmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nebevadovauja |
papildyta |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Rosetta Stone.JPG|thumb|right|Rozetos akmuo]]
'''Rozetos akmuo''' – senovinė juodo granodiorito [[stela]], padėjusi iššifruoti senovės [[egiptiečių hieroglifai|egiptiečių hieroglifus]]. Ant jos užrašytas tas pats tekstas egiptiečių hieroglifais, [[demotinis raštas|demotiniu raštu]] ir klasikine [[graikų kalba]].
Stela datuota sukurta [[196 m. pr. m. e.]] kovo 27 d. ir dedikuota [[Ptolemėjas V Epifanas|Ptolemėjaus V Epifano]] karūnavimo sukakčiai. Ją [[Napoleonas|Napoleono]] invazijos į Egiptą metu [[1799]] m. [[liepos 19]] d. atrado prancūzų kareiviai, įrenginėję savo fortą netoli [[Rozeta|Rozetos]]. Ją surado jaunas karininkas Pjeras Fransua Ksaveras Bušaras, įmūrytą ardytoje senovinėje sienoje. 1799 m. rugsėjį apie atradimą paskelbta „Egipto kurjeryje“. Stela buvo pergabenta į [[Kairas|Kairą]] tyrimams. 1801 m. Aleksandrijos sutartimi prancūzai perdavė stelą britų armijai. Ji buvo pergabenta į Londoną ir 1802 m. išstatyta [[Britų muziejus|Britų muziejuje]], kuriame yra iki šiol.
1814 m. prie Rozetos akmens hieroglifų pradėjo dirbti britas [[Tomas Jungas]]. Jis iššifravo žodžius „ir“, „karalius“, „Ptolemėjus“ ir „Egiptas“. Nustatė kai kurių hieroglifų fonetines reikšmes ir tai, kad demotinio rašto žodžiai ne visuomet parašyti [[alfabetas|alfabetu]]. Dėl neaiškių prižasčių T. Jungas prarado susidomėjimą hieroglifų iššifravimu ir darbą nutraukė. Jo įdirbio rezultatai publikuoti 1819 m. ''[[Encyclopaedia Britannica]]'' leidime.
Lygiagrečiai T. Jungui Rozetos akmens tekstą šifravo prancūzų mokslininkas [[Žanas Fransua Šampoljonas]] (''Jean-François Champollion''). Iššifravęs Ramzio vardą Ž. F. Šampoljonas suprato, kad visi hieroglifų ženklai yra fonetiniai. Jis teisingai perskaitė Kleopatros ir Aleksandro vardus bei patvirtino T. Jungo Ptolemėjaus vardo iššifravimą. Rozetos akmens hieroglifų iššifravimo data laikomi 1822 m., kai Ž. F. Šampoljonas pasiuntė laišką mesjė Dasjė, kuriame tyrinėtojas patvirtino iššifravęs ne tik pavienius vardus, bet ir supratęs fonetinę bei idiogramatinę hieroglifų rašto sistemą.
Egipto senienų apsaugos departamentas iki šios dienos siekia, kad ši stela sugrįžtų į Egiptą, kadangi, egiptiečių nuomone, iš jo buvo išvežta nelegaliai.▼
Akmuo yra 114,4 cm aukščio, 72,3 cm pločio ir 27,9 cm storio. Stela, sverianti apie 760 kg, saugoma Britų muziejuje [[Londonas|Londone]], [[Anglija|Anglijoje]], nuo [[1802]] m. Kai kurios stelos dalys yra nutrupėjusios. Joje užrašyti karaliaus įsakai [[Memfis|Memfio]] žynių susirinkimui. Tekstas prasideda Ptolemėjaus V pagarbinimu ir po to seka Likopolio miesto [[Nilo delta|Nilo deltoje]] apgulties aprašymas. Yra užrašyta litanija karaliaus dovanoms šventyklose ir tekstas užbaigtas karaliaus kulto šventyklose nustatymais.
▲Egipto senienų apsaugos departamentas iki šios dienos siekia, kad ši stela sugrįžtų į Egiptą, kadangi, egiptiečių nuomone, iš jo buvo išvežta nelegaliai.
== Šaltiniai ==
* [https://www.nicholls.edu/art-dhc/2004essay1.html Adrienne Naquin. ''The Discovery and Decipherment of the Rosetta Stone at the British Museum''].
* Ian Shaw, Paul Nicholson. ''The British Museum Dictionary of Ancient Egypt''. The American University in Cairo Press., 2002, p. 247
== Nuorodos ==
{{Commons|Rosetta Stone}}
| |||