Kleopatra VII: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 48:
Kleopatros tėvas neabejotinai buvo [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėjus XII]], tačiau motinos klausimas neaiškus. Yra teiginių, kad Kleopatros domėjimąsis egiptiečių kalba ir siekis grąžinti Egipto valstybės didybę buvo iššauktas to, kad jos motina galbūt buvo egiptietiškos diduomenės atstovė. Kita versija, jos motina galėjo būti oficiali Ptolemėjaus XII žmona graikė, bendravardė Kleopatra V, apie kurią nieko nežinoma nuo 69 m. pr. m. e., t. y. metų, kada Kleopatra gimė. Šią versija paremtų faktas, kad istoriniuose šaltiniuose niekur nekvestionuojamas Kleopatros valdžios legitimumas, nors su antrąja žmona, kurios vardas nežinomas, Ptolemėjus XII susilaukė trijų vaikų.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 16</ref> Vėliau, praėjus daug laiko po jos mirties Kleopatra Egipte buvo vertinama aukštai. IV a. pb. [[Filai|Filuose]] paauksuota ir atnaujinta jos statula. Palmyros karalienė [[Zenobija]] buvo vaizduojama artima Kleopatrai.
[[Vaizdas:Michelangelo,_Cleopatra.jpg|link=https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Michelangelo,_Cleopatra.jpg|miniatiūra|194x194px|„Kleopatra“, [[Mikelandželas|Mikelandželo]] piešinys, 1533 m.]]
Kleopatra iš pradžių apie vienerius metus laiko valdė su tėvu [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėju XII]] ir po jo mirties, tėvo testamentu, pradėjo valdyti su jaunu, dešimtmečiu broliu [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėju XIII]] (51−47 m. pr. m. e.).<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 14</ref> Po tėvo mirties Ptolemėjo XIII globėju tapo romėnų politinis veikėjas [[Gnėjus Pompėjus]], kuris buvo įsitraukęs į Ptolemėjų dinastinius reikalus. Apie 49 m. pr. m. e. Ptolemėjus XIII, tikriausiai Pompėjaus patarėjų veikiamas, pašalino Kleopatrą iš Aleksandrijos. Ji pabėgo į Siriją, kur surinko šalininkų armiją, su kuria 48 m. pr. m. e. vasarą ruošėsi sugrįžti į Aleksandriją.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 25</ref> Prieš ją buvo surinkta Ptolemėjaus XIII armija [[Peluzijus|Peluzijuje]]. Tuo metu pasikeitė politinė situacija Romos imperijoje – po [[Farsalo mūšis|Farsalo mūšiomūš]]<nowiki/>yje pralaimėjęs [[Gajus Julijus Cezaris|Cezariui]], Pompėjus bėgo į Egiptą ir buvo nužudytas buvusių savo šalininkų, kurie norėjo įsiteikti Cezariui.
 
[[Gajus Julijus Cezaris|Gajui Julijui Cezari]]<nowiki/>ui visgi reikėjo pinigų kovoms su Pompėjaus šalininkais ir jis atvyko į Aleksandriją reikalaudamas susimokėti Ptolemėjaus XIII tėvo skolas. Kartu jis siekė sutaikyti Ptolemėjų XIII su Kleopatra ir ją iškvietė į Aleksandriją. Panašu, kad Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai tam siekė sukliudyti. Pasak Plutarcho, Kleopatra atvyko naktį valtimi prie rūmų Aleksandrijoje. Ji buvo tik su vienu draugu Apolodoru Siciliečiu. Kleopatra buvo visu ūgiu suvyniota į lovos užtiesalą, kurį Apolodoras surišo virve ir taip pro sargus įnešė pas Cezarį. Julijus Cezaris esą buvo tuo visiškai sužavėtas.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 2007, p. 98</ref> Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai buvo surezgę sąmokslą nužudyti Cezarį, Aleksandrijoje vyravo visiška sumaištis ir šiuotuo metu pirmą kartą degė garsioji [[Aleksandrijos biblioteka]]. Per susirėmimą uoste Cezaris esą vos pasiekė savo laivyną, jam teko plaukti rankomis, nes nuskendo valtis.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 2007, p. 99</ref> Vėliau Cezario kariuomenė miesto mūšyje atsilaikė prieš egiptiečius. Atvykus generolo Mitridato pagalbai egiptiečiai buvo nugalėti mūšyje prie Nilo. [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėjus XIII]], laikoma, žuvo.
 
Išvykdamas Cezaris Egipto valdovais patvirtino Kleopatrą su kitu broliu [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėju XIV]] (47−44 m. pr. m. e.), pasak jo, įgyvendindamas Ptolemėjo XII testamento valią.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 2007, p. 105</ref> Kleopatrą Cezaris paminėjo ištikima sekėja, o jos jaunesnioji sesuo, maištininkė Arsinojė buvo išgabenta į Romą. Kleopatra buvo ištekėjusi už abiejų brolių pagal egiptiečių papročius. 47 m. pr. m. e. jai gimė sūnus [[Cezarionas]], kurį ji skelbė esant [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] vaiku taip sutvirtindama savo valdžią. 46 m. pr. m. e. Kleopatra atvyko pas Cezarį į [[Roma|Romą]]. Ji buvo apgyvendinta prabangioje aplinkoje ir romėnams pristatyta kaip [[Venera (deivė)|Veneros]] inkarnacija. Jos statula buvo pastatyta Veneros šventykloje, taip papiktinant tradicijų prisilaikančius romiečius.