Kleopatra VII: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 50:
Kleopatra iš pradžių apie vienerius metus laiko valdė su tėvu [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėju XII]] ir po jo mirties, tėvo testamentu, pradėjo valdyti su jaunu, dešimtmečiu broliu [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėju XIII]] (51−47 m. pr. m. e.).<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 14</ref> Po tėvo mirties Ptolemėjo XIII globėju tapo romėnų politinis veikėjas [[Gnėjus Pompėjus]], kuris buvo įsitraukęs į Ptolemėjų dinastinius reikalus. Apie 49 m. pr. m. e. Ptolemėjus XIII, tikriausiai Pompėjaus patarėjų veikiamas, pašalino Kleopatrą iš Aleksandrijos. Ji pabėgo į Siriją, kur surinko šalininkų armiją, su kuria 48 m. pr. m. e. vasarą ruošėsi sugrįžti į Aleksandriją.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 25</ref> Prieš ją buvo surinkta Ptolemėjaus XIII armija [[Peluzijus|Peluzijuje]]. Tuo metu pasikeitė politinė situacija Romos imperijoje – po [[Farsalo mūšis|Farsalo mūšio]] mūšio pralaimėjęs [[Gajus Julijus Cezaris|Cezariui]], Pompėjus bėgo į Egiptą ir buvo nužudytas buvusių savo šalininkų, kurie norėjo įsiteikti Cezariui.
[[Gajus Julijus Cezaris|Gajui Julijui Cezari]]<nowiki/>ui visgi reikėjo pinigų kovoms su Pompėjaus šalininkais ir jis atvyko į Aleksandriją reikalaudamas susimokėti Ptolemėjaus XIII tėvo skolas. Kartu jis siekė sutaikyti Ptolemėjų XIII su Kleopatra ir ją iškvietė į Aleksandriją. Panašu, kad Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai tam siekė sukliudyti. Pasak Plutarcho, Kleopatra atvyko naktį valtimi prie rūmų Aleksandrijoje. Ji buvo tik su vienu draugu Apolodoru Siciliečiu. Kleopatra buvo visu ūgiu suvyniota į lovos užtiesalą, kurį Apolodoras surišo virve ir taip pro sargus įnešė pas Cezarį. Julijus Cezaris esą buvo tuo visiškai sužavėtas.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press,
Išvykdamas Cezaris Egipto valdovais patvirtino Kleopatrą su kitu broliu [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėju XIV]] (47−44 m. pr. m. e.), pasak jo, įgyvendindamas Ptolemėjo XII testamento valią.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press,
Po Cezario nužudymo [[44 m. pr. m. e.]] Kleopatra grįžo į Egiptą, kur jos brolis [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėjus XIV]] mirė ir ji tapo vienintele šalies valdove. Sūnus [[Cezarionas]] buvo paskelbtas motinos bendravaldžiu, bet tik nominaliai. Politiniais tikslais Kleopatra susitiko su [[Markas Antonijus|Marku Antonijumi]] [[Tarsas|Tarse]] prieš Gajų Julijų Cezarį Oktavianą (vėliau pasivadino [[Augustas|Augustu]]). Jauna Kleopatra galėjo būti susitikusi su Marku Antonijumi dar 55 m. pr. m. e. Romos vietininko Sirijoje Gabinijaus invazijos į Egiptą metu. Pasak [[Apianas Aleksandrietis|Apiano Aleksandriečio]], Markas Antonijus buvo Kleopatrą įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 14</ref> Po to Markas Antonijus viešėjo Aleksandrijoje ir Kleopatra jam pagimdė dvynius [[Kleopatra Selenė II|Kleopatrą Selenę II]] ir [[Aleksandras Helijas|Aleksandrą Heliją]], o vėliau sūnų [[Ptolemėjas Filadelfas|Ptolemėją Filadelfą]]. Markas Antonijus įteisino santuoką su Kleopatra. 34 m. pr. m. e. Markas Antonijus dekretu padalijo Romos imperijos rytinių dalių valdymą tarp Kleopatros ir jos vaikų. Informavo Romos senatą, kad taip įtvirtino naujus imperijos vietininkus. [[Oktavianas Augustas|Oktavianas]] surengė propagandos kampaniją prieš Antonijų ir Kleopatrą, ko pasekoje Roma paskelbė karą Kleopatrai.
[[Vaizdas:Cleopatra VII tetradrachm Ascalon mint.jpg|thumb|left|220px| Moneta su Kleopatros atvaizdu]]
Antonijaus ir Kleopatros pajėgos 31 m. pr. m. e. rugsėjo 2 d. pralaimėjo lemiamame [[Akcijaus mūšis|Akcijaus jūrų mūšyje]] Oktaviano laivynui. Dėl nežinomų priežasčių Kleopatros laivynas netikėtai pasitraukė iš mūšio, kas didele dalimi prisidėjo prie mūšio baigties. Kita versija, Kleopatra pabėgo iš mūšio jau jo baigčiai buvus aiškia. Oktavianas po to įtvirtino savo valdžią rytinėje imperijos dalyje. Antonijus ir Kleoptara buvo apsupti Aleksandrijoje, jų kariai ir laivynas masiškai perbėgo Oktaviano pusėn. Antonijus nusižudė, pasak liudijimų, išgirdęs melagingas žinias apie Kleopatros mirtį. Kleopatra pasekė jo pavyzdžiu po 11 dienų. Teigiama, kad ji leido įkasti egiptietiškai angiai [[30 m. pr. m. e.]] [[rugpjūčio 12]] d.<ref>[http://www.smithsonianmag.com/history-archaeology/biography/cleopatra.html Who Was Cleopatra? (page 2)] accessdate 2008-01-22</ref> Cezarioną jo rėmėjai paskelbė faraonu, bet netrukus Oktaviano pajėgos užėmė Aleksandriją, Cezarionas buvo nužudytas. Pasak Plutarcho, Oktavianas užėmė Aleksandriją ir leido Kleopatrai palaidoti Antonijų savomis rankomis ir tik po to Kleopatra nusižudė.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press,
Daugiausiai apie Kleopatrą žinoma iš [[Plutarchas|Plutarcho]] parašyto „Antonijaus gyvenimo“, kuriame istorikas Kleopatros žavesį matė ne išoriniame grožyje, o jos inteligencijoje, lingvistiniuose ir bendravimo sugebėjimuose.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 16</ref> Vienas iš egiptiečių veikalų apie kosmetikos ruošimą buvo priskirtas Kleopatros autorystei. Nėra tai patvirtinančių žinių, bet bent jau tikėtina, kad ji turėjo reputaciją šioje srityje.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 18</ref> Iki šių laikų Kleopatra yra populiari figūra Vakarų kultūroje. Jos atminimas išliko dėl daugybės meno kūrinių, pvz.: [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] tragedijos ''Antonijus ir Kleopatra'', Jules Massenet operos ''Kleopatra'' ir [[1963]] m. filmo ''Kleopatra''. Visur ji vaizduojama kaip nepaprasta gražuolė, o tai, kad ji tapo galingiausių to meto vyrų meiluže, laikoma to įrodymu. Prancūzų filosofas [[Blaise Pascal|Blezas Paskalis]] ''Mintyse'' teigė: „Jei Kleopatros nosis būtų buvusi trumpesnė, būtų pasikeitęs viso pasaulio veidas.“<ref name=cleoppearance>[http://penelope.uchicago.edu/~grout/encyclopaedia_romana/miscellanea/cleopatra/bust.html The Beauty of Cleopatra] accessdate 2008-05-28</ref>.
| |||