Kleopatra VII: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Papildyta
Eilutė 44:
Kleopatra VII, paprastai žinoma tik vardu Kleopatra, priklausė [[Ptolemėjų dinastija]]i, [[graikai|graikų]]<ref>Western civilisation:ideas, Politics, and society by Marvin Perry, Margaret C Jacob, Myrna Chase, James R Jacob page 132 :” Cleopatra (69- 30 BC), the Greek queen of Egypt, belonged to the Ptolemaic family, the Macedonian Greeks who ruled Egypt during the Hellenistic Age”.</ref><ref>The Civilization of Rome by Donald R. Dudley, Page 57:”In Egypt the Greek dynasty of the Ptolemies was the successor to the native Pharaohs, exploiting through a highly organized bureaucracy the great natural resources of the Nile Valley”</ref><ref>''The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt''. “,Cleopatra VII was born to Ptolemy XII Auletes (80–57 BCE, ruled 55–51 BCE) and Cleopatra, both parents being Macedonian Greeks."</ref><ref>''Encyclopedia of the Archaeology of Ancient Egypt'' by Kathryn Bard, page 488 „Ptolemaic kings were still crowned at Memphis and the city was popularly regarded as the Egyptian rival to Alexandria, founded by the Macedonian Greeks“; Page 687: "During the Ptolemaic period, when Egypt was governed by rulers of Greek descent…”</ref><ref>Cleopatra: A Sourcebook (Oklahoma Series in Classical Culture) by Prudence J. Jones (Author) page14„They were members of the Ptolemaic dynasty of Macedonian Greeks, who ruled Egypt after the death of its conqueror, Alexander the Great.“</ref><ref>''Women in Hellenistic Egypt'' by Sarah B. Pomeroy, page 16 “while Ptolemaic Egypt was a monarchy with a Greek ruling class."</ref> šeimai, kuri valdė Egiptą po [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Didžiojo]] mirties [[Helenizmas|helenistiniu laikotarpiu]]. Ptolemėjai kalbėjo graikiškai, o ne egiptietiškai, tad abi kalbos buvo naudojamos tokiuose oficialiuose dokumentuose kaip [[Rozetos akmuo]]<ref>[http://www.bbc.co.uk/programmes/b00sbrz3 Radio 4 Programmes - A History of the World in 100 Objects, Empire Builders (300 BC - 1 AD), Rosetta Stone] accessdate=2010-06-07</ref>. O Kleopatra išmoko egiptietiškai ir teigė esanti deivės [[Izidė]]s reinkarnacija.
== Biografija ==
Kleopatra valdė 51−30 m. pr. m. e. laikotarpiu. Vėlesniame mene ji buvo vaizduojama kaip gražuolė, tačiau monetos ir skulptūros kūriniai iš jos laikotarpio rodo ją buvus nelabai gražia moterimi su atsikišusia nosimi. Amžininkų tvirtinimai apie jos intelektą ir sumanios politikos vedimą yra patikimi. JiKadangi vienintelėbuvo iš Ptolemėjų išmoko egiptietiškainumatyta, tikriausiaikad supratoji egiptiečiųdalyvaus hieroglifus.šalies Taivaldyme, jaitodėl padėjoKleopatra, savekaip pristatytiir „naująjavaldovo [[Izidė|Izide]]“ Egipto gyventojams. Kleopatros tėvas neabejotinaisūnūs, buvo [[Ptolemėjasapmokyta XIIaritmetikos, Naujasisgeometrijos, Dionisas|Ptolemėjus XII]]retorikos, tačiau motinos klausimas neaiškus. Yra teiginiųmuzikos, kad Kleopatros domėjimąsis egiptiečių kalba ir siekis grąžinti Egipto valstybės didybę buvo iššauktas toastronomijos, kadmedicinos.<ref>Prudence josJ. motinaJones. galbūt''Cleopatra: The buvoLast egiptietiškos diduomenės atstovėPharaoh.'' KitaHaus versijaPublishing, jos2006, motinap. galėjo19</ref> būtiJi oficialivienintelė Ptolemėjaus XIIPtolemėjų žmonaišmoko graikėegiptietiškai, bendravardėtikriausiai Kleopatra.suprato Vėliau,egiptiečių praėjushieroglifus. daugTai laikojai popadėjo jossave mirtiespristatyti Kleopatra Egipte buvo vertinama aukštai. IV a. pb.„naująja [[FilaiIzidė|FiluoseIzide]] paauksuotaEgipto ir atnaujinta jos statulagyventojams. Palmyros karalienė [[Zenobija]] buvo vaizduojama artima Kleopatrai.
 
Kleopatros tėvas neabejotinai buvo [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėjus XII]], tačiau motinos klausimas neaiškus. Yra teiginių, kad Kleopatros domėjimąsis egiptiečių kalba ir siekis grąžinti Egipto valstybės didybę buvo iššauktas to, kad jos motina galbūt buvo egiptietiškos diduomenės atstovė. Kita versija, jos motina galėjo būti oficiali Ptolemėjaus XII žmona graikė, bendravardė Kleopatra V, apie kurią nieko nežinoma nuo 69 m. pr. m. e., t. y. metų, kada Kleopatra gimė. Šią versija paremtų faktas, kad istoriniuose šaltiniuose niekur nekvestionuojamas Kleopatros valdžios legitimumas, nors su antrąja žmona, kurios vardas nežinomas, Ptolemėjus XII susilaukė trijų vaikų.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 16</ref> Vėliau, praėjus daug laiko po jos mirties Kleopatra Egipte buvo vertinama aukštai. IV a. pb. [[Filai|Filuose]] paauksuota ir atnaujinta jos statula. Palmyros karalienė [[Zenobija]] buvo vaizduojama artima Kleopatrai.
Kleopatra iš pradžių valdė su tėvu [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėju XII]] ir po jo mirties pradėjo valdyti su jaunu broliu [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėju XIII]] (51−47 m. pr. m. e.). Po tėvo mirties jos globėju tapo romėnų politinis veikėjas [[Gnėjus Pompėjus]], kuris buvo įsitraukęs į Ptolemėjų finansinius reikalus. Po [[Farsalo mūšis|Farsalo mūšio]] mūšio 48 m. pr. m. e. pralaimėjęs [[Gajus Julijus Cezaris|Cezariui]], Pompėjus bėgo į Egiptą, kur buvo nužudytas. Kleopatrą tuomet nuo valdžios trumpam buvo nušalinęs [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėjus XII]]. Ją į sostą sugražino Cezaris, kai jo pajėgos įsiveržė į Egiptą. Kleopatra valdė kartu su kitu broliu [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėju XIV]] (47−44 m. pr. m. e.). Kleopatra buvo ištekėjusi už abiejų brolių pagal egiptiečių papročius. 47 m. pr. m. e. jai gimė sūnus [[Cezarionas]], kurį ji skelbė esant [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] vaiku taip sutvirtindama savo valdžią. 46 m. pr. m. e. Kleopatra atvyko pas Cezarį į [[Roma|Romą]]. Ji buvo apgyvendinta prabangioje aplinkoje ir romėnams pristatyta kaip [[Venera (deivė)|Veneros]] inkarnacija. Jos statula buvo pastatyta Veneros šventykloje, taip papiktinant tradicijų prisilaikančius romiečius.
[[Vaizdas:Michelangelo,_Cleopatra.jpg|link=https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Michelangelo,_Cleopatra.jpg|miniatiūra|194x194px|„Kleopatra“, [[Mikelandželas|Mikelandželo]] piešinys, 1533 m.]]
Kleopatra iš pradžių apie vienerius metus laiko valdė su tėvu [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėju XII]] ir po jo mirties, tėvo testamentu, pradėjo valdyti su jaunu, dešimtmečiu broliu [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėju XIII]] (51−47 m. pr. m. e.).<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 14</ref> Po tėvo mirties Ptolemėjo XIII globėju tapo romėnų politinis veikėjas [[Gnėjus Pompėjus]], kuris buvo įsitraukęs į Ptolemėjų dinastinius reikalus. Apie 49 m. pr. m. e. Ptolemėjus XIII, tikriausiai Pompėjaus patarėjų veikiamas, pašalino Kleopatrą iš Aleksandrijos. Ji pabėgo į Siriją, kur surinko šalininkų armiją, su kuria 48 m. pr. m. e. vasarą ruošėsi sugrįžti į Aleksandriją.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 25</ref> Prieš ją buvo surinkta Ptolemėjaus XIII armija [[Peluzijus|Peluzijuje]]. Tuo metu pasikeitė politinė situacija Romos imperijoje – po [[Farsalo mūšis|Farsalo mūšio]] mūšio pralaimėjęs [[Gajus Julijus Cezaris|Cezariui]], Pompėjus bėgo į Egiptą ir buvo nužudytas buvusių savo šalininkų, kurie norėjo įsiteikti Cezariui.
 
[[Gajus Julijus Cezaris|Gajui Julijui Cezari]]<nowiki/>ui visgi reikėjo pinigų kovoms su Pompėjaus šalininkais ir jis atvyko į Aleksandriją reikalaudamas susimokėti Ptolemėjaus XIII tėvo skolas. Kartu jis siekė sutaikyti Ptolemėjų XIII su Kleopatra ir ją iškvietė į Aleksandriją. Panašu, kad Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai tam siekė sukliudyti. Pasak Plutarcho, Kleopatra atvyko naktį valtimi prie rūmų Aleksandrijoje. Ji buvo tik su vienu draugu Apolodoru Siciliečiu. Kleopatra buvo visu ūgiu suvyniota į lovos užtiesalą, kurį Apolodoras surišo virve ir taip pro sargus įnešė pas Cezarį. Julijus Cezaris esą buvo tuo visiškai sužavėtas.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 200, p. 98</ref> Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai buvo surezgę sąmokslą nužudyti Cezarį, Aleksandrijoje vyravo visiška sumaištis ir šiuo metu pirmą kartą degė garsioji [[Aleksandrijos biblioteka]]. Per susirėmimą uoste Cezaris esą vos pasiekė savo laivyną, jam teko plaukti rankomis, nes nuskendo valtis.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 200, p. 99</ref> Vėliau Cezario kariuomenė miesto mūšyje atsilaikė prieš egiptiečius. Atvykus generolo Mitridato pagalbai egiptiečiai buvo nugalėti mūšyje prie Nilo. [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėjus XIII]], laikoma, žuvo.
Po Cezario nužudymo [[44 m. pr. m. e.]] Kleopatra grįžo į Egiptą, kur jos brolis [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėjus XIV]] mirė ir ji tapo vienintele šalies valdove. Sūnus [[Cezarionas]] buvo paskelbtas motinos bendravaldžiu, bet tik nominaliai. Politiniais tikslais Kleopatra susitiko su [[Markas Antonijus|Marku Antonijumi]] [[Tarsas|Tarse]] prieš Gajų Julijų Cezarį Oktavianą (vėliau pasivadino [[Augustas|Augustu]]). Po to Markas Antonijus viešėjo Aleksandrijoje ir Kleopatra jam pagimdė dvynius [[Kleopatra Selenė II|Kleopatrą Selenę II]] ir [[Aleksandras Helijas|Aleksandrą Heliją]], o vėliau sūnų [[Ptolemėjas Filadelfas|Ptolemėją Filadelfą]]. Markas Antonijus įteisino santuoką su Kleopatra. 34 m. pr. m. e. Markas Antonijus dekretu padalijo Romos imperijos rytinių dalių valdymą tarp Kleopatros ir jos vaikų. Informavo Romos senatą, kad taip įtvirtino naujus vietininkus. [[Oktavianas Augustas|Oktavianas]] surengė propagandos kampaniją prieš Antonijų ir Kleopatrą, ko pasekoje Roma paskelbė karą Egiptui.
 
KleopatraIšvykdamas Cezaris pradžiųEgipto valdėvaldovais supatvirtino tėvu [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėju XII]] ir po jo mirties pradėjo valdytiKleopatrą su jaunukitu broliu [[Ptolemėjas XIIIXIV|Ptolemėju XIIIXIV]] (51−4747−44 m. pr. m. e.)., Popasak tėvo mirties jos globėju tapo romėnų politinis veikėjas [[Gnėjus Pompėjus]]jo, kurisįgyvendindamas buvoPtolemėjo įsitraukęsXIII įtestamento Ptolemėjųvalią.<ref>Stanley finansiniusMayer reikalusBurstein. Po''The [[FarsaloReign mūšis|Farsaloof mūšio]] mūšio 48 mCleopatra.'' pr.University m.of e.Oklahoma pralaimėjęs [[Gajus Julijus Cezaris|Cezariui]]Press, Pompėjus bėgo į Egiptą 200, kurp. buvo nužudytas.105</ref> Kleopatrą tuometCezaris nuopaminėjo valdžiosištikima trumpamsekėja, buvoo nušalinęsjos [[Ptolemėjasjaunesnioji XII Naujasis Dionisas|Ptolemėjus XII]]. Ją į sostą sugražino Cezarissesuo, kaimaištininkė joArsinojė pajėgosbuvo įsiveržėišgabenta į Egiptą. Kleopatra valdė kartu su kitu broliu [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėju XIV]] (47−44 m. pr. m. e.)Romą. Kleopatra buvo ištekėjusi už abiejų brolių pagal egiptiečių papročius. 47 m. pr. m. e. jai gimė sūnus [[Cezarionas]], kurį ji skelbė esant [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] vaiku taip sutvirtindama savo valdžią. 46 m. pr. m. e. Kleopatra atvyko pas Cezarį į [[Roma|Romą]]. Ji buvo apgyvendinta prabangioje aplinkoje ir romėnams pristatyta kaip [[Venera (deivė)|Veneros]] inkarnacija. Jos statula buvo pastatyta Veneros šventykloje, taip papiktinant tradicijų prisilaikančius romiečius.
 
Po Cezario nužudymo [[44 m. pr. m. e.]] Kleopatra grįžo į Egiptą, kur jos brolis [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėjus XIV]] mirė ir ji tapo vienintele šalies valdove. Sūnus [[Cezarionas]] buvo paskelbtas motinos bendravaldžiu, bet tik nominaliai. Politiniais tikslais Kleopatra susitiko su [[Markas Antonijus|Marku Antonijumi]] [[Tarsas|Tarse]] prieš Gajų Julijų Cezarį Oktavianą (vėliau pasivadino [[Augustas|Augustu]]). Jauna Kleopatra galėjo būti susitikusi su Marku Antonijumi dar 55 m. pr. m. e. Romos vietininko Sirijoje Gabinijaus invazijos į Egiptą metu. Pasak [[Apianas Aleksandrietis|Apiano Aleksandriečio]], Markas Antonijus buvo Kleopatrą įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 14</ref> Po to Markas Antonijus viešėjo Aleksandrijoje ir Kleopatra jam pagimdė dvynius [[Kleopatra Selenė II|Kleopatrą Selenę II]] ir [[Aleksandras Helijas|Aleksandrą Heliją]], o vėliau sūnų [[Ptolemėjas Filadelfas|Ptolemėją Filadelfą]]. Markas Antonijus įteisino santuoką su Kleopatra. 34 m. pr. m. e. Markas Antonijus dekretu padalijo Romos imperijos rytinių dalių valdymą tarp Kleopatros ir jos vaikų. Informavo Romos senatą, kad taip įtvirtino naujus imperijos vietininkus. [[Oktavianas Augustas|Oktavianas]] surengė propagandos kampaniją prieš Antonijų ir Kleopatrą, ko pasekoje Roma paskelbė karą EgiptuiKleopatrai.
[[Vaizdas:Cleopatra VII tetradrachm Ascalon mint.jpg|thumb|left|220px| Moneta su Kleopatros atvaizdu]]
Antonijaus ir Kleopatros pajėgos 31 m. pr. m. e. rugsėjo 2 d. pralaimėjo lemiamame [[Akcijaus mūšis|Akcijaus jūrų mūšyje]] Oktaviano laivynui. Dėl nežinomų priežasčių Kleopatros laivynas netikėtai pasitraukė iš mūšio, kas didele dalimi prisidėjo prie mūšio baigties. Kita versija, Kleopatra pabėgo iš mūšio jau jo lemčiaibaigčiai buvus aiškia. Oktavianas po to rengėsiįtvirtino invazijaisavo įvaldžią Egiptąrytinėje imperijos dalyje. Antonijus ir Kleoptara buvo apsupti Aleksandrijoje, jų kariai ir laivynas masiškai perbėgo Oktaviano pusėn. Antonijus nusižudė, pasak legendosliudijimų, išgirdęs melagingas žinias apie Kleopatros mirtį. Kleopatra pasekė jo pavyzdžiu po 11 dienų,. teigiamaTeigiama, kad ji leido įkasti egiptietiškai angiai [[30 m. pr. m. e.]] [[rugpjūčio 12]] d.<ref>[http://www.smithsonianmag.com/history-archaeology/biography/cleopatra.html Who Was Cleopatra? (page 2)] accessdate 2008-01-22</ref> Cezarioną jo rėmėjai paskelbė faraonu, bet netrukus Oktaviano pajėgos užėmė Egiptą, Cezarionas buvo nužudytas. Pasak Plutarcho, Oktavianas užėmė Aleksandriją ir leido Kleopatrai palaidoti Antonijų savomis rankomis ir tik po to Kleopatra nusižudė.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 200, p. 130</ref> Egiptas tapo [[Romos provincija]]. Romos propaganda vėliau vaizdavo Kleopatrą amoralia moterimi, tesiekusia politinių tikslų, kuri išgelbėjo savo vardą garbinga mirtimi, nes patekusi į neišvengiamą Oktaviano nelaisvę ji būtų buvusi pravaryta Romos gatvėmis Oktaviano triumfo eisenoje, kaip tai padarė Julijus Cezaris su Kleopatros seserimi Arsinoje.
 
Daugiausiai apie Kleopatrą žinoma iš [[Plutarchas|Plutarcho]] parašyto „Antonijaus gyvenimo“, kuriame istorikas Kleopatros žavesį matė ne išoriniame grožyje, o jos inteligencijoje, lingvistiniuose ir bendravimo sugebėjimuose.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 16</ref> Vienas iš egiptiečių veikalų apie kosmetikos ruošimą buvo priskirtas Kleopatros autorystei. Nėra tai patvirtinančių žinių, bet bent jau tikėtina, kad ji turėjo reputaciją šioje srityje.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 18</ref> Iki šių laikų Kleopatra yra populiari figūra Vakarų kultūroje. Jos atminimas išliko dėl daugybės meno kūrinių, pvz.: [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] tragedijos ''Antonijus ir Kleopatra'', Jules Massenet operos ''Kleopatra'' ir [[1963]] m. filmo ''Kleopatra''. Visur ji vaizduojama kaip nepaprasta gražuolė, o tai, kad ji tapo galingiausių to meto vyrų meiluže, laikoma to įrodymu. Prancūzų filosofas [[Blaise Pascal|Blezas Paskalis]] ''Mintyse'' teigė: „Jei Kleopatros nosis būtų buvusi trumpesnė, būtų pasikeitęs viso pasaulio veidas“veidas.“<ref name=cleoppearance>[http://penelope.uchicago.edu/~grout/encyclopaedia_romana/miscellanea/cleopatra/bust.html The Beauty of Cleopatra] accessdate 2008-05-28</ref>.
 
== Nuorodos ==