Vėlyvasis laikotarpis (Senovės Egiptas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{Senovės Egipto istorija}}
'''Vėlyvasis laikotarpis''' – [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]] valstybės chronologijoje 664−332 m. pr. m. e. (arba apie 750−332 m. pr. m. e.) laikotarpis.
==Istorija==▼
Laikoma, kad Vėlyvasis Senovės Egipto karalystės laikotarpis prasidėjo 664 m. [[Asirija|asirams]] galutinai išvarius [[Kušas|Kušo karalystės]] iš Nubijos užkariautojus iš Egipto. Kita versija, Vėlyvojo laikotarpio pradžia datuojama apie 750 m. pr. m. e. su Kušo valstybės įsigalėjimu Egipte (25-oji dinastija). Laikotarpio pabaiga paprastai laikomi 332 m. pr. m. e., tačiau gali pasitaikyti 343 m. pr. m. e. data.
▲==Istorija==
Apie 700 m. pr. m. e. Kušo ir Egipto sąjunginė valstybė buvo gana vientisa, nors vietiniai Egipto provincijų valdytojai išlaikė ryškų nepriklausomumą. Kartu su Palestinos karalystėmis Kušo-Egipto valstybė bandė pasipriešinti Asirijos galios augimui, tačiau nesėkmingai. 671 m. pr. m. e. asirai pirmą kartą išvarė kušitus iš Egipto. Kušitų karalius [[Taharka]] po to atsiėmė dideles Egipto dalis iki pat Memfio, tačiau 664 m. buvo sutriuškintas [[Ašurbanipalas|Ašurbanipalo]] vadovaujamų asirų antrą kartą ir asirai įsigalėjo Egipte su [[Saisas|Saiso]] miesto valdovų pagalba: [[Nechas I|Nekau I]] ir jo sūnumi Psamtiku. Kušo valdovas [[Tanutamonas]] buvo surengęs invaziją į Egiptą, kurios metu nužudė Nekau I. [[Ašurbanipalas]] grįžo su nauja asirų kariuomene ir sunaikino ištisas sritis nepaklusnių Egipto provincijų bei privertė Tanutamoną pasitraukti į Nubiją. Tuo metu kilo [[Babilonija|Babilonijos]] maištas prieš asirus ir Ašurbanipalas atitraukė pajėgas iš Egipto. Taip susidarė palanki proga Egiptui susigrąžinti nepriklausomybę ir [[Psamtikas I]] tapo Egipto faraonu iš 26-osios (kitaip vadinamos Saiso) dinastijos. Apie 656 m. pr. m. e. jam pakluso šalies pietūs su [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų miestu]]. ▼
===Asirų valdymas===
▲Apie 700 m. pr. m. e. Kušo ir Egipto sąjunginė valstybė buvo gana vientisa, nors vietiniai Egipto provincijų valdytojai išlaikė ryškų nepriklausomumą. Kartu su Palestinos karalystėmis Kušo-Egipto valstybė bandė pasipriešinti Asirijos galios augimui, tačiau nesėkmingai. 671 m. pr. m. e. asirai pirmą kartą išvarė kušitus iš Egipto. Kušitų karalius [[Taharka]] po to atsiėmė dideles Egipto dalis iki pat Memfio, tačiau 664 m. buvo sutriuškintas [[Ašurbanipalas|Ašurbanipalo]] vadovaujamų asirų antrą kartą, ir asirai įsigalėjo Egipte su [[Saisas|Saiso]] miesto valdovų pagalba: [[Nechas I|Nekau I]] ir jo sūnumi Psamtiku. Kušo valdovas [[Tanutamonas]] buvo surengęs invaziją į Egiptą, kurios metu nužudė Nekau I. [[Ašurbanipalas]] grįžo su nauja asirų kariuomene ir sunaikino ištisas sritis nepaklusnių Egipto provincijų bei privertė Tanutamoną pasitraukti į Nubiją.
===XXVI dinastija===
Tuo metu kilo [[Babilonija|Babilonijos]] maištas prieš asirus ir Ašurbanipalas atitraukė pajėgas iš Egipto. Taip susidarė palanki proga Egiptui susigrąžinti nepriklausomybę ir [[Psamtikas I]] tapo Egipto faraonu iš 26-osios (kitaip vadinamos Saiso) dinastijos. Apie 656 m. pr. m. e. jam pakluso šalies pietūs su [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų miestu]].
[[Vaizdas:Amasis-Statuenkopf Berlin.jpg|thumb|left|200px| Faraono Amasio skulptūrinė galva]]
[[Psamtikas I]] stengėsi įtvirtinti egiptiečių nacionalinį identitetą ir naudojosi samdinių iš [[Graikija|Graikijos]] ir [[Karija (Mažoji Azija)|Karijos]] pagalba, kad suvaldyti vietinius, priešiškai nusiteikusius valdytojus. Faraonai [[užsienio politika]] siekė palaikyti galios balansą. Faraonas [[Nechas II]] (valdė 610−595 m. pr. m. e.) palaikė Asiriją prieš stiprėjančius medus ir [[Naujoji Babilono karalystė|Babiloniją]], bet 605 m. pr. m. e. jo pajėgos Sirijoje ir Palestinoje patyrė pralaimėjimą nuo [[Nabuchodonosaras II|Nabuchodonosaro II]] prie [[Karkemišas|Karkemišo]].
Faraonas [[Psamtikas II]] (valdė 595−589 m. pr. m. e.) surengė invaziją į [[Napata|Napatą]] Nubijoje su graikų ir kariečių samdinių armija. Buvusių Kušo valdovų atminimas Egipte buvo naikinamas. Sekantis faraonas [[Aprijus]] (valdė 589−570 m. pr. m. e.) nesėkmingai bandė mesti iššūkį babiloniečių hegemonijai Palestinoje. Nabuchodonosarui II sugriovus [[Saliamono šventykla|Saliamono šventyklą]] [[Jeruzalė]]je daugelis žydų pabėgo į Egiptą. [[Aprijus]] surengė karinį žygį prieš graikų [[Kirėnė]]s koloniją Libijoje, kuris baigėsi nesėkme ir kariuomenėje kilo maištai, peraugę į pilietinį karą Nilo deltos regione. Naujas faraonas [[Amasis II]] (valdė 570−526 m. pr. m. e.) užėmė sostą ir privertė Aprijų bėgti. Po dviejų metų Aprijus grįžo remiamas babiloniečių, tačiau jo pajėgos buvo nugalėtos ir jis pats žuvo. Amasis savo priešą visgi palaidojo su visa pagarba. VI a. pr. m. e. Egiptas tapo vis labiau įtrauktas į [[Senovės Graikija|klasikinės Graikijos]] kultūros įtakos sferą, graikai įsteigė Egipte savo prekybinę koloniją. Amasis graikų samdinius perkėlė į Memfį, kur jie sudarė tarsi asmeninės faraono sargybos garnizoną. Prekybos kelias su Graikija buvo nukreiptas per [[Naukratis|Naukračio]] uostą, kuris suklestėjo. Amasis rėmė silpstančią Babiloniją prieš kylančią [[Achemenidų imperija|Persiją]].
===Achemenidų valdymas===
Vos po šešių mėnesių nuo Amasio mirties persų karalius [[Kambizas II]] surengė invaziją į Egiptą, pasiekė Nubiją. Jis nuvertė paskutinį 26-osios dinastijos faraoną [[Psamtikas III|Psamtiką III]] ir pats vainikavosi faraonu. Egiptas tapo [[Achemenidai|Achemenidų imperijos]] dalimi.
▲VI a. pr. m. e. Egiptas tapo vis labiau įtrauktas į [[Senovės Graikija|klasikinės Graikijos]] kultūros įtakos sferą, graikai įsteigė Egipte savo prekybinę koloniją. Amasis graikų samdinius perkėlė į Memfį, kur jie sudarė tarsi asmeninės faraono sargybos garnizoną. Prekybos kelias su Graikija buvo nukreiptas per [[Naukratis|Naukračio]] uostą, kuris suklestėjo. Amasis rėmė silpstančią Babiloniją prieš kylančią [[Achemenidų imperija|Persiją]]. Vos po šešių mėnesių nuo Amasio mirties persų karalius [[Kambizas II]] surengė invaziją į Egiptą, pasiekė Nubiją. Jis nuvertė paskutinį 26-osios dinastijos faraoną [[Psamtikas III|Psamtiką III]] ir pats vainikavosi faraonu. Egiptas tapo [[Achemenidai|Achemenidų imperijos]] dalimi. 26-osios dinastijos metu pakilo Egipto kultūrinis ir ekonominis lygis, tačiau archeologiniais radiniais šis laikotarpis nėra turtingas dėl to, kad pagrindiniai veiklos pėdsakai buvo užliejamoje Nilo deltoje. Laikotarpio metu augo egiptiečių nacionalizmas, kaip atsakas į dominuojančią užsieniečių padėtį kariuomenėje ir prekyboje. Buvo išrastas ir paplito demotinis [[Egiptiečių raštas|raštas]], tačiau hieratinis tebenaudotas literatūriniams ir religiniams tekstams. Šiuo laikotarpiu ypač išplito religinis gyvūnų garbinimas, pavyzdžiui, Apio jaučių. Gyvūnai buvo balzamuojami ir laidojami, pavyzdžiui, Sakaroje [[Ibisai|ibisų]] palaidota apie milijoną vienetų.
[[Vaizdas:HibisPortico.jpg|thumb|right|180px| Hibio šventyklos portikas [[Charga|Chargos oazė]]je iš Vėlyvojo Egipto laikotarpio]]
Pasak [[Herodotas|Herodoto]], kuris lankėsi Egipte apie 450 m. pr. m. e., Kambizo II invazija buvo žiauri ir negailestinga, tačiau egiptiečiai naująjį faraoną aprašo palankiau. Jis pagarbino Saiso dievybę [[Neitė|Neitę]]. 522−486 m. pr. m. e. Egipto faraonu buvo [[Darijus I]], kuris grąžino šventykloms jų mokesčių dalį ir grąžino Amasio laikų įstatymus, kas jo atžvilgiu palankiai nuteikė žynių luomą
Achemenidų imperijoje Egiptas buvo sujungtas su Libijos oazėmis ir [[Kirenaika]] į vieną satrapiją, kurios valdytojas − [[satrapas]] − rezidavo Memfyje. Mokesčiai Darijaus I valdymo metu nebuvo dideli, o iškastas kanalas, sujungęs [[Nilas|Nilą]] su [[Raudonoji jūra|Raudonąja jūra]], pagyvino prekybą. Po 490 m. pr. m. e. persų pralaimėto [[Maratono mūšis|Maratono mūšio]] ir Darijaus I mirties Egipto [[Nilo delta|Nilo deltoje]] kilo maištas. Sekantis persų karalius [[Kserksas]] numalšinęs maištus pažemino Egipto statusą į nukariautos provincijos. Po Kserkso nužudymo 465 m. pr. m. e. vakarinėje Nilo deltos dalyje kilo kitas maištas. Sukilimo vadas Inaras užėmė visą deltą ir buvo palaikomas [[Atėnai|atėniečių]] karinių pajėgų. Inaras buvo nukryžiuotas 454 m. pr. m. e., kai persai susigrąžino Nilo deltos kontrolę.
[[Artakserksas I|Artakserkso I]] ir [[Darijus II|Darijaus II]] (iki 404 m. pr. m. e.) valdymo metu Egipte buvo neramu ir nestabilu, beveik neišliko monumentų iš šio laikmečio.
===XXVII-XXX dinastijos===
Po Darijaus II mirties trumpam valdžią Egipte paėmė [[Amirtėjus]], kuris buvo vieninteliu 28-os Saiso dinastijos atstovu. Po jo valdė trys 29-os dinastijos faraonai, iškilę [[Mendesas|Mendese]]. Ypač trečiojo faraono [[Achoris|Achorio]] valdymas (393−380 m. pr. m. e.) pasižymėjo ištaiga, buvo pastatyta daug monumentų tiek Žemutiniame, tiek Aukštutiniame Egipte. Faraonai tęsė pasipriešinimo persams politiką samdydami graikų karius. Atsilyginama buvo užsienio valstybių pinigais, nes Egiptas nekaldino savų monetų.
Po Achorio mirties sostą uzurpavo generolas [[Nektanebas I]], pradėjęs 30-ąją Egipto faraonų dinastiją, kuri valdė iki 343 m. pr. m. e. Tai buvo paskutinis Senovės Egipto civilizacijos pakilimo laikotarpis. Jo metu paplito maišytas graikų-egiptiečių meno stilius, demotinis raštas pradėtas naudoti literatūriniams kūriniams užrašyti.
343 m. pr. m. e. Egiptą vėl nukariavo Achemenidų valdovas [[Artakserksas III]], kuris žiauriai susidorojo su vietos gyventojais, plėšė ir griovė miestus. Po jo mirties 338 m. pr. m. e. sekė keletas menkai dokumentuotų metų, kai valdžia Egipte, tikėtina, priklausė Nubijos princui Chabašui. 335 m. pr. m. e. valdžią susigrąžino persų imperatorius [[Darijus III]], tačiau jau po trijų metų Egiptas be didelio pasipriešinimo buvo prijungtas prie [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Makedoniečio]] valdų.
==Faraonų sąrašai==
eilutė 24 ⟶ 45:
* Ian Shaw, Paul Nicholson. ''The British Museum Dictionary of Ancient Egypt''. The American University in Cairo Press., 2002, p. 158−159
* [https://www.britannica.com/place/ancient-Egypt/Egypt-from-1075-bce-to-the-Macedonian-invasion#toc22334 Encyclopaedia Britannica]
[[Kategorija:Senovės Egipto istorija]]
| |||