Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 6:
Į [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į [[Estija|Estiją]] ([[1869]] m., [[Tartu]]), [[Latvija|Latviją]] ([[1873]] m., [[Ryga]]), kiek vėliau – ir į [[Lietuva|Lietuvą]] ([[1924]] m., [[Kaunas]]). Masiniai tautų susibūrimai per dainų ir šokių šventės renginius skatino tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateityje Baltijos tautoms atsiskirti nuo [[Rusija|Rusijos]] ir sukurti (o Lietuvai – atkurti) savarankiškas valstybes. Kelias į Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimą dažnai vadinamas [[dainuojanti revoliucija|„dainuojančia revoliucija”]].
 
Be tradicinių dainų ir šokių švenčių, Estija, Latvija ir Lietuva rengia bendras studentų dainų ir šokių šventes „[[Gaudeamus]]” ir tarptautinį folkloro festivalį „[http://baltica.lnkc.lt Baltica]”„Baltica”.
 
[[2003]] m. [[lapkričio 7]] d. [[UNESCO]] pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.