Kabala: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Tai ne tik žydų tikėjimas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
:: ''Apie miestą žr. [[Kabala (Azerbaidžanas)]]''.
{{POV}}▼
[[Vaizdas:Tree of Life, Medieval.jpg|thumb|Kabaloje vaizduojamas [[Gyvybės medis]] ]]
'''Kabala''' ({{he|קַבָּלָה}}; ''kabbālāh'' – 'gavimas') vadinama mistinė judaizmo tradicija, apimanti savitą [[tanachas|Tanacho]] egzegezę, mokymus apie pasaulio atsiradimą ir sąrangą, kalbos prigimtį, [[dievas|Dievo]] vidaus gyvenimą, blogio kilmę.
== Statusas judaizme ==
eilutė 25 ⟶ 24:
== Temos ir sąvokos ==
[[Vaizdas:Tree-of-Life Queens-Colours.svg|thumb|right|200px|Vakarietiškajai „hermetinei“ tradicijai, kitaip vadinamai „Taro kabala“, charakteringa kabalistinio Gyvybės medžio schema. Sefirų ir jas jungiančių takų sąsajos su hebrajų abėcėlės raidėmis priskiriamos Atanasijui Kircheriui.]]
''Kabaloje'' svarbus vaidmuo teikiamas 22 [[Hebrajų raštas|hebrajų abėcėlės]] raidėms ir 10-čiai skaičių, kas sudaro Gyvybės Medį (''Etz Hayim''), atspindintį šviesos arba energetines galias.
eilutė 51 ⟶ 49:
== Istorija ==
Pirmuoju kabalistu jos pasekėjai laiko patriarchą [[Abraomas|Abraomą]]. XII a. pasirodė pamatinis Kabalos veikalas - Sefer ha Zohar. Ją parašęs antrojo amžiaus rabis Simonas bar Jochajas. Pagrindinės Zohar temos - pasakojimai apie biblinę pasaulio sukūrimo istoriją ir pranašo Ezekielio vizijas. Šimtmečius kabala buvo studijuojama mažose mokinių grupėse. Lūžio taškas yra šešioliktasis amžius, kada rabino Itzhako Lurios ([[Ari]]) raštuose atsirado švari kabalos kalba. Ari tvirtino, kad nuo [[XVI amžius|XVI]] amžiaus prasideda atviras kabalos studijavimas.
▲{{POV}}
Per paskutinį dešimtmetį susidomėjimas ''Kabala'' labai padidėjo. Šiuo metu yra dvi dideles Kabalos mokyklos, turinčios mokymo centrus visame pasaulyje. Ypač ''Kabala'' paplitusi [[JAV]] garsenybių ir turtingųjų tarpe bei [[Izraelis|Izraelyje]].
| |||