Deimantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

15 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
S
S (Automatinis santrumpų taisymas („mūsų era“).)
 
Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Pagal [[Moso skalė|Moso skalę]] jo kietumas yra 10. Jis atsparus [[rūgštis|rūgštims]] ir [[šarmas|šarmams]]. Temperatūrose tarp 600&nbsp;°C ir 800&nbsp;°C deimantą gali paveikti tik [[deguonis]] ir [[fluoras]],<ref>MATULIS Bronius, JANICKIS Vitalijus. ''Metalai, metaloidai ir nemetalai.'' Kaunas: Technologija, 2010, 164 p. ISBN 978-9955-25-862-9.</ref> o ore sudega prie 800&nbsp;°C.
Savo išorinėmis savybėmis deimantas smarkiai skiriasi nuo kitų anglies atmainų. Jis bespalvis, skaidrus ir yra vienas iš kiečiausių mineralų. Jo tankis – 3,51. Deimantai randami gamtoje vandens suneštose įvairių akmenų atlaužose drauge su kitais brangakmeniais ir tauriaisiais metalais. Didžiausias iki šiol rastas deimantas sveria 621,2 g. Deimantas ne tik labai kietas, bet taip pat ir labai trapus. Susmulkinti deimantų milteliai naudojami brangakmeniams ir patiems deimantams šlifuoti. Tam tikru būdu nušlifuoti, visiškai skaidrūs deimantai vadinami [[briliantas|briliantais]]. Didžioji randamų deimantų dalis sunaudojama pramonėms tikslams: kietoms uolienoms gręžti, stiklams rėžti, šlifuoti. Deimantų reikšmė liaudies ūkyje labai didelė, pvz.; naudojant deimantinius antgalius naftos gręžiniams gręžti, proceso greitis padidėja 20 – 30 kartų. Kaitinami ore, sudega ir virsta pelenais; kaitinami be oro virsta grafitu. Veikiamas saulės šviesos, ultravioletinių ar saulės spindulių, švyti žydrai, žalsvai ar gelsvai.
 
== Radimvietės ==
12 024

pakeitimai