Aleatorika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Aleatorinis komponavimas leidžia geriau valdyti iš anksto numatytą kūrinio visumą, smulkmenas paliekant atsitiktinumui. Atsitiktinumu pagrįsta muzikos medžiaga tarsi turėtų būti be savybių, tačiau atsitiktinės sekos turi savus dėsnius, pabrėžiančius pusiausvyrą: kuo daugiau atsitiktinių elementų, tuo ryškesni jų pasikartojimai, išsikristalizuojantys į įsimenamus ir atpažįstamus darinius. Aleatorinė muzika turi sąsajų su [[abstraktusis ekspresionizmas|abstrakčiuoju ekspresionizmu]] [[dailė]]je.

 

Atsitiktinumas muzikoje egzistavo visais laikais. Tai improvizacijos [[liaudies muzika|liaudies muzikoje]], [[kadencija|kadencijos]] instrumentiniuose koncertuose. [[Mocartas]] buvo sukūręs muzikos kūrimo sistemą pagal [[Lošimo kauliukas|lošimo kauliukų]] rodomus skaičius. Iki [[XX amžius|XX a.]] europietiškoje muzikos kultūroje atsitiktinumas gyvavo [[improvizacija|improvizacijose]].