Lietuvos konstitucinė teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Constitution of May 3 in Lithuanian language.jpg|200px|thumb|Į lietuvių kalbą išversta [[Gegužės 3-osios Konstitucija]]]]
'''Lietuvos konstitucinė teisė''' -sąvoka „konstitucinė teisė“ vartojama keliomis reikšmėmis: kaip subjektinė žmogaus teisė, įtvirtinta Konstitucijoje, kaip nacionalinės teisės sritis, kaip teisės mokslo sritis arba studijų disciplina. Jei sąvoka „konstitucinė teisė“ vartojama Konstitucijoje įtvirtintoms asmens subjektinėms teisėms apibūdinti, turima omenyje, kad asmuo turi teisę naudotis savo konstitucinėmis teisėmis, reikalauti, kad kiti jas gerbtų, taip pat kreiptis į kompetentingas institucijas, kad šios apgintų asmens teises ir įpareigotų kitus teisinio santykio dalyvius atlikti pareigas.
Sąvoka ,,konstitucinė teisė“ taip pat gali reikšti ir vieną iš teisės disciplinų, t. y. specialų kursą, dėstomą universitete studentams.
Hierarchinėje sistemoje konstitucinė teisė – tai aukščiausios galios teisė. Konstitucinės teisės svarbiausias šaltinis yra Konstitucija. Joje įtvirtinti visuomenės ir valstybės santykių pagrindai.
Konstitucinė teisė išsamiai apibrėžia viešosios valdžios institucijų sistemą, sudarymą ir galias, detaliau reglamentuoja valstybės valdžios institucijų įgaliojimus, įtvirtina valdžių padalijimo principą, valdžios institucijų tarpusavio sąveiką ir bendradarbiavimą.
Konstitucinės teisės objektas – tam tikri valstybiniai ir visuomeniniai santykiai, tai: suvereniteto įtvirtinimas; santykiai tarp žmonų ir valstybės; santykiai tarp visuomenės ir valstybės; valstybės institucijų sistemos įtvirtinimas; ir kt. Konstitucinė teisė neturi savo „atskiro“ reguliavimo dalyko (būdingo teisės šakoms), bet nustato visų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo pagrindus (principus).
Konstitucinė teisė gali būti traktuojama ir kaip visą ordinarinės teisės šakų reguliavimo lauką eksplicitiškai arba implicitiškai aprėpianti, spragų neturinti aukščiausioji teisė, kurios nuostatos iš esmės skiriasi nuo ordinarinės teisės savo funkcijomis, sisteminiais ryšiais, įtvirtinimu teisės aktuose, taip pat šaltinių, kuriuose jos įtvirtintos, sistema, apimančia vien konstituciją ir jos teisminio aiškinimo aktus, kuriuose išdėstyta oficiali konstitucinė doktrina.
== Konstitucinės teisės aiškinimas ==
Konstitucijos interpretavimo būtinybę lemia ne tiek Konstitucijos amžius, kiek jos, kaip aukščiausios teisinės galios ir tiesiogiai taikomo teisės akto, prigimtis. Nuolatinį Konstitucijos aiškinimo poreikį taip pat formuluoja ir jos nuostatų abstraktumas, Konstitucijos vientisumas ir sistemiškumas, teisinio reguliavimo spragų Konstitucijoje nebuvimas. Būtent per interpretavimą Konstitucija tampa veikiančia, veiksminga, t. y. gyva teise.
Kiekvienas pilietis ar valdžios institucija gali turėti savo Konstitucijos sampratą, subjektyvų jos turinio suvokimą. Taigi Konstitucijos interpretuotojų grupė gali būti labai didelė: nuo eilinių piliečių iki teisės mokslininkų, nuo teisės aktų leidybos institucijų iki teisę taikančių institucijų. Pasaulio valstybių konstitucinė patirtis liudija, kad oficialaus Konstitucijos aiškintojo statusas suteikiamas konstitucinės justicijos institucijoms, t. y. tik joms pavedama formuluoti vienareikšmę Konstitucijos sampratą – oficialią konstitucinę doktriną, padedančią Konstitucijai įgyti tą turinį, kuris tampa teisėtumo etalonu bei priemone, užtikrinančia teisės normų sistemiškumą. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas. tik jis formuluoja oficialią konstitucinę doktriną. Šiuos Konstitucinio Teismo įgaliojimus lemia jam pavesta funkcija vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Tik šitaip – visapusiškai – aiškinant Konstituciją galima sudaryti prielaidas įgyvendinti jos, kaip visuomenės sutarties ir aukščiausios teisinės galios akto, paskirtį, užtikrinti, kad nebus nukrypta nuo Konstitucijos prasmės, kad nebus paneigta Konstitucijos dvasia ir kad gyvenime bus įtvirtintos tos vertybės, kuriomis Tauta grindžia savo pačios priimtą Konstituciją.
== Istorija ==
eilutė 27 ⟶ 42:
== Literatūra ==
* Konstitucinė teisė (autorių kolektyvas). MRU leidybos centras.
* BIRMONTIENĖ,T. (et al). ''Lietuvos Konstitucinė Teisė.''Mykolo Romerio universitetas, 2012.
* Kūris E. ''Konstitucinė teisė kaip jurisprudencinė teisė: konstitucinė justicija ir konstitucinės teisės paradigmos transformacija Lietuvoje''. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. Vilnius, 2008
[[Kategorija:Konstitucinės teisės istorija]]
| |||