Referendumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 24:
6) piliečių teisių dalyvauti referendume negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Be to, įtvirtintas draudimas referendumo organizavimo ir vykdymo metu papirkti piliečius.
== Referendumų rūšys ir reikalavimai ==
Lietuvos Respublikoje gali būti rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referendumai. Abiejų rūšių referendumai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Privalomieji rengiami referendumai šiais klausimais:
1) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad ,,Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, pakeitimo (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip ¾ piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus);
2) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio ,,Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus);
3) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIV skirsnio ,,Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus);
4) dėl 1992m. birželio 8d. Konstitucinio akto ,,Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas” pakeitimo (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip ¾ piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus);
5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai (sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių).
Privalomieji referendumai gali būti rengiami ir dėl kitų įstatymų ar jų nuostatų, kuriuos siūlo referendumu svarstyti 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas. Šiuo atveju sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo svarstyti referendumu 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas. Šiuo atveju sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių.[http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/lietuvos-konstitucin-teis <nowiki>[3]</nowiki>]
== Konstitucinė referendumų doktrina ==
Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis - visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti. Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę - pilietinę Tautą, todėl Tautos aukščiausia suvereni galia gali būti vykdoma - be kita ko, tiesiogiai (referendumu) - tik laikantis Konstitucijos. Pagal Konstitucijos viršenybės principą referendumui negali būti teikiami tokie galimi sprendimai, kurie neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.
Taigi Vyriausioji rinkimų komisija privalo vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų referendumui siūlomiems įstatymų projektams ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka.
Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad iš Konstitucijos kylanti Seimo pareiga neskelbti referendumo tuo atveju, jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, negali būti laikoma aukščiausią suverenią Tautos galią ribojančiu įgaliojimu priimti Konstitucijoje nenumatytą išankstinį sprendimą, sąlygojantį referendumo paskelbimą. Kitaip aiškinant Konstituciją - Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, - būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad per referendumą turi būti nustatyta tikroji Tautos valia, todėl referendumui teikiami svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai turi būti tokie, kurie sudarytų prielaidas ją nustatyti: jie turi būti suformuluoti aiškiai, neklaidinančiai, kaip vienas klausimas balsavimui referendume negali būti teikiami keli tarpusavyje savo turiniu ir pobūdžiu nesusiję klausimai. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Referendumo įstatymo 6 straipsnis, kuriame įtvirtinti reikalavimai referendumui siūlomiems sprendimų projektams, tiek, kiek jame nėra nustatytas reikalavimas referendumui kaip vieno klausimo neteikti kelių tarpusavyje nesusijusių klausimų, Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų.
Konstitucinio Teismo nutarime paminėti ir tam tikri tarptautiniai referendumams taikytini standartai, nustatyti Europos komisijos ,,Demokratija per teisę" (Venecijos komisijos), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, priimtuose dokumentuose: referendumui teikiamas naujos konstitucijos arba konstitucijos pataisos projektas privalo atitikti esminius konstitucinius principus (demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir teisės viršenybės), balsavimui teikiamos konstitucijos pataisos turi būti tarpusavyje susijusios, pagal teisės viršenybės principą tauta taip pat privalo vadovautis teise, todėl balsavimui referendume gali būti teikiami tik minėtus reikalavimus atitinkantys tekstai.
== Referendumo iniciatyva ir skelbimas ==
Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme įtvirtinta: „Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui.“ <sup>[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2C523B544966 <nowiki>[4]</nowiki>]</sup> Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių arba ne mažesnės kaip ¼ visų Seimo narių grupės reikalavimu.
Piliečių referendumo paskelbimo teisė yra įgyvendinama tiesiogiai, sudarant piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę. Ši grupė, sudaryta iš ne mažiau kaip penkiolikos piliečių, kreipiasi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumu siūlomo priimti sprendimo tekstą. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo grupės prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą, kuris yra referendumo iniciatyvos įgyvendinimas. Vyriausioji rinkimų komisija apie grupės įregistravimą informuoja Seimo pirmininką, kuris artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti skiriamas 6 mėnesių terminas. Per nustatytą terminą surinkus 300 tūkstančių piliečių parašų, iniciatyvinė grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių parašais, patvirtinančiais reikalavimą paskelbti referendumą, perduoda Vyriausiajai komisijai. Jei per nustatytą terminą, reikiamas piliečių parašų skaičius nėra surenkamas – parašų rinkimas nutraukiamas.
Vyriausioji rinkimų komisija gautus dokumentus dėl referendumo paskelbimo per 15 dienų patikrina ir nustačiusi, kad dokumentai atitinka Referendumo įstatymo reikalavimus, iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir savo išvada perduoda Seimui, kuris sesijos metu artimiausiame posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Į šį posėdį kviečiami dalyvauti referendumo grupės atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo datos priimamas Seimo statuso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią Seimo posėdyje pradėtas svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimas.
Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo nurodoma referendumo rūšis, vykdymo data, referendumui pateikiamo sprendimo tekstas. Referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.
Nuo iniciatyvinės grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba nuo Seimo narių grupės siūlymo paskelbti referendumą pateikimo Seimui pradedama agitacija dėl referendumo.
Seimui priėmus nutarimą dėl referendumo paskelbimo, pradedamas pasirengimo referendumui etapas. Jo metu formuojamos referendumo komisijos, kurios kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija atlieka visus veiksmus, būtinus referendumui pasiruošti: sudaromi rinkėjų sąrašai, įteikiami rinkėjo pažymėjimai, įrengiamos balsavimo patalpos, paruošiami ir į balsavimo patalpas pristatomi referendumo biuleteniai ir kt.
Balsavimo dieną referendumas vyksta nuo 7 iki 20 valandos referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Seimas atskiru nutarimu gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną. Ši nuostata įsigaliojo nuo 2003 m. vasario 27 d., t. y. prieš vykdant referendumą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, kuris vyko 2003 m. gegužės 10-11 d. Pasibaigus balsavimo laikui, nustatomi ir paskelbiami referendumo rezultatai, kuriuos ne vėliau kaip per 4 dienas po balsavimo referendume dienos oficialiai „Valstybės žiniose“ skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisiją ne vėliau kaip kitą dieną po galutinių referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo dienos perduoda Respublikos Prezidentui referendumu priimto sprendimo tekstą.
Referendumu priimto įstatymo, kito akto ar sprendimo priėmimo diena yra laikoma balsavimo referendume diena. Referendumu priimtą įstatymą, kitą aktą ar sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.
== Taip pat skaitykite ==
eilutė 33 ⟶ 82:
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}2. <sup>https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2C523B544966/pZGUVpQCpA </sup>
3.http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/lietuvos-konstitucin-teis
4.<sup>https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2C523B544966</sup>
[[Kategorija:Tiesioginė demokratija]]
| |||