22:07, 16 gegužės 2017 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		20:35, 21 gegužės 2017 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 7: 1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir [[Dariaus rajonas\|Dariaus rajonai]].<ref>D.Kuodytė Kęstučio apygardos kūrimasis. In: Laisvės kovų archyvas T.13, 1995. [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys]</ref><ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje) būriai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842</ref> Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.<ref>Liana Pušinskytė. ''Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945-1953 m.''In: Genocidas ir rezistencija, 2009 2 (26). P.60.</ref> 1950 m. vasario 16 d., išdavus ryšininkui Justinui Stasiuliui ir stribams apsupus bunkerį, su trimis kitais partizanais žuvo Dariaus rajono Pušies būrio vadas Pranas Auškalnis - Laisvė.<ref>http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm</ref> Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partiznus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta. 1951 m. liepos pradžioje Butageidžio rinktinės likučiai perduoti [[Žemaičių apygarda]]i.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref> Tuo metu ją besudarė tik vienas - Dariaus rajonas, kuriame buvo iki 40 kovotojų, veikusių Šilutės-Šilalės rajonų sandūroje.<ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6</ref>▼ Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partizanus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta. 1950 m. balandžio 9 d. MGB agento Šimkaus (Zenonas Noreika) pastangomis buvo suimti Šalnos tėvūnijos vadai F.Gaubstys-Vytautas, P.Trijonis-Jaunutis ir Z.Paulikas. F.Gaubstys sutiko bendradarbiauti su MGB ir išdavė daugybę Aušrelės ir Jūros būrių partizanų. Paskutiniai Jūros būrio partizanai žuvo 1954 m. kovo 29 d. <ref>http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-35-t-2003/3893-kestucio-apygardos-butageidzio-rinktines-salnos-tevunijos-juros-zalgirio-burio-partizanu-likimai</ref> 1950 m. birželio 16 d. Sakalinės miške, didelės MGB operacijos metu žuvo 11 partizanų, tarp jų Visvydo tėvūnijos vadas Jonas Stoškus-Eimutis.<ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_KA_BR_part_zutis.pdf</ref> ▲~~Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partiznus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta.~~ 1951 m. liepos pradžioje Butageidžio rinktinės likučiai perduoti [[Žemaičių apygarda]]i.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref> Tuo metu ją besudarė tik vienas - Dariaus rajonas, kuriame buvo iki 40 kovotojų, veikusių Šilutės-Šilalės rajonų sandūroje.<ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6</ref> 1952 m. sausio 26 d. Žadvainų miške žuvusių Butigeidžio rinktinės [[Dariaus tėvūnija\|Dariaus tėvūnijos]] Rambyno-Pilies būrio partizanų – būrio vado Antano Kontrimo-Paramos, Antano Gedminto-Lakštučio, Prano Grauslio-Pavasario, Onos Juškienės-Onutės ir Juozo Oželio-Dagilio – palaikai rasti ir identifikuoti Rietavo dvaro teritorijoje.<ref>http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tragisko-likimo-partizanu-rinktine-sulauke-deramos-pagarbos.d?id=54166187</ref>

Butigeidžio rinktinė: Skirtumas tarp puslapio versijų