Butigeidžio rinktinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
1943-4 m. Eržvilko apylinkėse susikūrė ir veikė Lietuvos Laisvės Armijos kuopa, daugiausia kovojusi su sovietų partizanais ir gynusi nuo jų apylinkių kaimų gyventojus. <ref>http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm</ref> 1944 m. kartu su frontu pasitraukė kitų 12 Tauragės apskrities valsčių LLA štabai, tačiau Eržvilko kuopos štabas liko. Jį sudarė Eržvilko gimnazijos mokytojai. 1945 m. pradžioje, po to, kai sovietai suėmė keletą Eržvilko kuopos narių Eržvilko LLA štabas ėmėsi pertvarkyti savo veiklą iš pogrindinės į partizaninę. Prie Eržvilko kuopos jos prisidėjo visų Tauragės apskrities ir trijų Raseinių apskrities valsčių (Nemakščių, Šimkaičių) partizanai (tuo metu vadinti "vanagais"), iš viso apie 1500-2000 žmonių, tiek buvusių LLA narių, tiek naujai į miškus nuo sovietų persekiojimo ir mobilizacijos pasitraukusių vietos gyventojų. 1945 m. liepos mėnesį partiznų junginys pavadintas Lydžio rinktine.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html</ref>
1945-46 m. Lydžio rinktinė aktyviausiai veikė Eržvilko, Batakių ir Skaudvilės valsčiuose. 1945 m. MGB tik fiksavo partizanų veiksmus, tačiau 1946 m. partizanai ėmė patirti vis didesnius nuostolius. Viena sėkmingiausių operacijų buvo 23 politinių kalinių išlaisvinimas iš Tauragės MGB kalėjimo.<ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1735</ref> 1946 m. rugpjūtį Lydžio rinktinės pagrindu, prie jos prijungus Šerno, Žalčio ir Vytauto Didžiojo rinktines, Pietų Žemaitijos ir panemunių partizanai susijungė į Jungtinę Kęstučio apygardą
1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir [[Dariaus rajonas|Dariaus rajonai]].<ref>D.Kuodytė Kęstučio apygardos kūrimasis. In: Laisvės kovų archyvas T.13, 1995. [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys]</ref><ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje) būriai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842</ref> Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.<ref>Liana Pušinskytė. ''Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945-1953 m.''In: Genocidas ir rezistencija, 2009 2 (26). P.60.</ref>
Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partiznus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta. 1951 m. liepos pradžioje Butageidžio rinktinės likučiai perduoti [[Žemaičių apygarda]]i.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref> Tuo metu ją besudarė tik vienas - Dariaus rajonas, kuriame buvo iki 40 kovotojų, veikusių Šilutės-Šilalės rajonų sandūroje.<ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6</ref>
Eilutė 20:
* Vladas Gudavičius-Miškinis.
* Jonas Nuobaras-Lyras 1950 m. birželio mėn. užmigdytas užnuodytu vynu buvo suimtas ir tapo priešų agentu (slapyvardis "Šiaurys").<ref>http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika7.htm</ref>
* Petras Balčiūnas-Pušis. Rinktinės vadas 1951 liepą-1952 m. lapkričio 12 d. Sušaudytas jo paties rinktinės partizanų, suklaidintų MGB agentų.<ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref>
Kiti žymesni vadai ir partizanai:
* J.Strainys-Saturnas - Saturno būrio vadas
eilutė 28 ⟶ 29:
* Antanas Stoškus-Raila -Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus vadas
* Stasė Irtmontaitė-Aušrelė
* Vytautas Gužas-Mindaugas. Vieno iš Lydžio rinktinės būrių vadas, vėliau tapo
* Pranas Auškalnis-Laisvė. Dariaus rajono būrio vadas.
== Atminimas ==
| |||