|
}}
'''Stanislovas Leščinskis I''' ({{pl|Stanisław Leszczyński}}, [[1677]] m. [[spalio 20]] d., [[Lvovas|Lvove]] – [[1766]] m. [[vasario 23]] d., [[Liunevilis|Liunevilyje]], [[Prancūzija]]) – [[Lenkijos karalius]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[1704]]–[[1709]] ir [[1733]]–[[1736]] m., Lotaringijos hercogas.Lo
Kilęs iš [[Didžioji Lenkija|Didžiosios Lenkijos]] didikų, vienos svarbiausių Didžiosios Lenkijos giminių. Kai [[1698]] m. vedė Kotryną Opalinskaitę, tapo vienu turtingiausių Respublikos didikų. ▼== Biografija ==
[[Vaizdas:Stanisław Bogusław Leszczyński.jpg|thumb|left|150px|Stanislovas Leščinskis vaikysteje]]
▲Kilęs iš [[Didžioji Lenkija|Didžiosios Lenkijos]] didikų, vienos svarbiausių Didžiosios Lenkijos giminių. Kai [[1698]] m. vedė Kotryną Opalinskaitę, tapo vienu turtingiausių Respublikos didikų.
Nuo [[1699]] m., kaip ir jo tėvas, buvo [[Poznanės vaivada]]. Per [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] vienasbuvienas Lenkijos prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Po [[Karolis XII|Karolio XII]] įsiveržimo į Lenkiją prošvediško[[1702]] m., [[1704]] m. [[liepos 12]] d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos Elekcinis seimasšalimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas [[1705]] m. [[spalio 4]] d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Realiai didesnę valdžią įgijo po [[1706]] m. rugsėjo mėn. Altranštadto sutarties, kuria Augustas II atsisakė Lenkijos karaliaus sosto.p
[[Karolis XII|Karoliui XII]] [[1709]] m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie [[Poltavos mūšis|Poltavos]], Stanislovas Leščinskis [[1710]] m. [[vasario 4]] d. emigravo į Prūsiją, o po to į [[Prancūzija|Prancūziją]]. [[1725]] m. išleido dukterį Mariją už [[Liudvikas XV|Liudviko XV]]. [[1733]] m. [[vasario 2]] d. mirė [[Augustas II]]. Nors bajorijos dauguma ir [[Prancūzija]] palaikė Stanislovą Leščinskį, [[Austrija]] bei [[Prūsija]] rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį [[Saksonija|Saksonijoje]] [[Augustas III Saksas|Frydrichą Augustą]]. Prancūzijos diplomatijai remiant [[1733]] m. [[rugsėjo 12]] d. vėl buvo išrinktas [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovu. Per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą [[1733]]–[[1735]] m. buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Respublikos valdovu tapo [[Rusija|Rusijos]] palaikomas [[Augustas III Saksas|Frydrichas Augustas]].
[[Vaizdas:Coronation of Stanislas I Leszczyński in 1705.jpg|thumb|left|150px|Stanislovo Leščinskio karūnacija]]
Pagal Vienos taiką [[1738]] m. Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą. Po [[1736]] m. abdikacijos (karūnos atsisakymo) gyveno Prancūzijoje, jos karaliaus iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. Pastatydino rūmų, įkūrė parkų. Jo [[Nansi]] įsteigtą Stanislovo akademiją, Liunevilyje veikusią Kadetų karo mokyklą baigė ir grupė būsimų Lenkijos politikų ir kariškių. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje Leščinskiui [[1831]] m. pastatytas paminklas.
== Reikšmė Lietuvai ==
| 