15:58, 9 sausio 2017 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 243 974 keitimai →‎Žymūs žmonės ← Prieš tai darytas keitimas		15:44, 15 gegužės 2017 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 243 974 keitimai vikifikuota vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 29: Antakalnio vakarinė dalis užima Neries slėnio terasą, rytuose prie jos šliejasi miškingas Antakalnio-[[Sapieginė]]s kalvynas. Pietinėje dalyje yra Vilnios slėnio šlaitas, kelios didelės kalvos ir raguvos, [[Kalnų parkas]]. Į šiaurę nuo Antakalnio yra [[Valakampiai]], [[Turniškės]], Ežerėlio vasarvietės. Antakalnis – didžiausia ir miškingiausia Vilniaus dalis. Antakalnį su [[Žirmūnai]]s jungia 3 tiltai per Nerį. == Gamtos vertybės == Antakalnyje yra saugomų [[Gamtos paveldo objektas\|gamtos paveldo objektų]]:<ref>http://www.vilnius.lt/vaktai2011/defaultlite.aspx?Id=3&DocId=21002882</ref> * [[Antakalnio parko kedrinė pušis]] * [[Aštuonių klevų ratas Vileišių sodyboje]] * [[Juozo Leleikos dendrologinis rinkinys]] * [[Sapiegų parko liepa]] * [[Valakampių atodanga]] Taip pat gamtinėms vertybėms priklauso: * kalnuoti [[Pavilnių RP\|Pavilnių regioninio parko]] miškai su [[Antakalnio bunkeriai]]s, vaizdingomis griovomis, slėniais, kalvomis, atragiais, Saulės slėniu. Pati kalnuočiausioji dalis tarp Žolyno gatvės ir Saulėtekio vadinama „Šveicarija“; * Neries slėnio pelkė tarp [[Vilniaus inžinerijos licėjus\|Vilniaus inžinerijos licėjaus]] ir Viršupio pušyno, kur susidariusi šlapynių ekosistema; * daugybė Neries krante trykštančių šaltinių, iš kurių išskirtiniausi Spalvotieji šaltiniai Viršupio pušyne. == Istorija == Antakalnis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių. [[1956]] m. Kalnų parke atkasta [[XIV a.]] – [[XV a.]] sodybvietė, kurioje rasta [[žalvaris\|žalvario]] ir [[geležis\|geležies]] dirbinių, [[keramika\|keramikos]]. Aptikta pylimo žymių. [[Motiejus Strijkovskis]] mini Antakalnyje buvus lietuvių šventyklą, skirtą Visiems dievams (vėliau [[Teodoras Narbutas]] teigė ją buvus toje vietoje, kur pastatyti Sapiegų rūmai). [[1588]] m. valdovas [[Zigmantas Vaza]] už sklypą jo statomiems rūmų ūkiniams pastatams Vilniaus kapitulai atidavė Antakalnį su 23 kiemais. [[XVII a.]] šią valdą iš kapitulos nupirko [[Kazimieras Jonas Sapiega]] ([[1637]]–[[1720]] m.). ~~XVII-~~XVII–[[XVIII a.]] Antakalnio dalys priklausė didikams [[Sapiegos\|Sapiegoms]], [[Pacai\|Pacams]], [[Sluškos\|Sluškoms]], [[Radvilos\|Radviloms]]. Jie statydinosi puošnius rūmus, veisė parkus ir sodus (be kitų, [[Sapiegų rūmų parkas]]). Iki [[1500]] m. pastatyta [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia\|Šv. Petro ir Povilo bažnyčia]], perstatyta [[1609]]–[[1616]] m., [[1625]] m. perduota Laterano kanauninkams. [[1668]]–[[1684]] m. jos vietoje [[Mykolas Kazimieras Pacas]] ([[1624]]–[[1682]] m.) pastatydino naują bažnyčią. [[1677]]–1682 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, uždarytas [[1864]] m. po sukilimo. Didelėje aikštėje priešais bažnyčią iki [[1940]] m. vykdavo šventųjų apaštalų Petro ir Povilo (Petrinių) atlaidai ir mugės. [[1693]] m. Kazimieras Jonas Sapiega Antakalnyje įkurdino vienuolius [[trinitoriai\|trinitorius]], jiems [[1694]]–[[1717]] m. pastatydino [[Vilniaus Išganytojo bažnyčia\|Trinitorių, arba Išganytojo, bažnyčią]], kuri 1864 m. buvo paversta Mykolo Arkangelo cerkve, [[1919]] m. grąžinta katalikams, [[1948]] m. uždaryta, ir trinitorių vienuolyną, kuris 1864 m. buvo uždarytas, paverstas kareivinėmis, [[1993]]–[[1998]] m. jame veikė [[Vilniaus kunigų seminarija]]. [[1691]]–1694 m. [[Polocko vaivada]] [[Dominykas Mykolas Sluška]] pastatydino [[Sluškų rūmai\|rūmus]], kurių fasade prikalė marmurinę lentą su užrašu: ''„Kalnus nustūmiau, Neries verpetus nuraminau, kaip nugalėtojas iškilau virš kalvų viršūnių, nesiremdamas į jas, tapau ramybės prieglobsčiu ir pirmuoju Antakalnio paminklu. Įžengęs į šiuos rūmus, svečias tepalieka pareigybių togą ir savo karinius ženklus – jį čia nuramins taikos deivė ir globos mėnulio bičiulystė.“'' Tačiau ~~lyg pasityčiodama~~ Rusijos imperijos administracija rūmuose [[XIX a.]] pradžioje įrengė politinių kalinių kalėjimą (Citadelė Nr. 14 m.) Jame buvo kalinami [[1831]] m. ir [[1863]] m. sukilimų dalyviai. Kaip kalėjimą [[1919]]–1940 m. rūmus naudojo ir Vilnių okupavę lenkai, vėliau – TSRS valdžia. 1691–[[1697]] m. Kazimieras Jonas Sapiega pastatydino [[barokas\|baroko]] stiliaus rūmus. [[1809]] m. juos įsigijo rusų karo ligoninė. [[1844]]–[[1848]] m., kai buvo pastatyta nauja karo ligoninė, [[Sapiegų rūmai]] perstatyti. [[XVIII a.]] viduryje susiformavo dabartinė Antakalnio gatvė. Tačiau Vilniaus miestiečiai bijojo patekti į didikų nuosavybę, todėl ilgai vengė kurtis Antakalnyje. Čia jų daugiau apsigyveno tik XVIII a. pabaigoje – [[XIX a.]] pradžioje. [[1897]] m. Antakalnyje jau buvo 5700 gyventojų. eilutė 64 ⟶ 69: * [[Juozas Galkus]] (1932-), grafikas, plakatistas * [[Andrius Mamontovas]] (1967–), atlikėjas, aktorius * [[Jurga Ivanauskaitė]] (~~1961-2007~~1961–2007), rašytoja * [[Julius Keleras]] (1961-), poetas, fotomenininkas * [[Dainius Razauskas]] (1960-), mitologas

Antakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų