Butigeidžio rinktinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Butigeidžio rinktinė''', '''Butageidžio rinktinė''' (iki 1947 m. liepos ''Lydžio rinktinė'', po to iki 1948 m. birželio - ''Aukuro rinktinė''<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref><ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6</ref>) - [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] rinktinė, priklausiusi [[Kęstučio apygarda]]i. Butigeidžio rinktinė veikė Tauragės, Šilutės ir Šilalės apskrityse, faktiškai buvo Kęstučio apygardos branduolys. 1949-1950 m. Butigeidžio rinktinė leido savo laikraštį.
1943-4 m. Eržvilko apylinkėse susikūrė ir veikė Lietuvos Laisvės Armijos kuopa, daugiausia kovojusi su sovietų partizanais ir gynusi nuo jų apylinkių kaimų gyventojus. <ref>http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm</ref> 1944 m. kartu su frontu pasitraukė kitų 12 Tauragės apskrities valsčių LLA štabai, tačiau Eržvilko kuopos štabas liko. Jį sudarė Eržvilko gimnazijos mokytojai. 1945 m. pradžioje, po to, kai sovietai suėmė keletą Eržvilko kuopos narių Eržvilko LLA štabas ėmėsi pertvarkyti savo veiklą iš pogrindinės į partizaninę. Prie Eržvilko kuopos jos prisidėjo visų Tauragės apskrities ir trijų Raseinių apskrities valsčių (Nemakščių, Šimkaičių) partizanai (tuo metu vadinti "vanagais"), iš viso apie 1500-2000 žmonių, tiek buvusių LLA narių, tiek naujai į miškus nuo sovietų persekiojimo ir mobilizacijos pasitraukusių vietos gyventojų. 1945 m. liepos mėnesį partiznų junginys pavadintas Lydžio rinktine.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html</ref>
1945-46 m. Lydžio rinktinė aktyviausiai veikė
1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir [[Dariaus rajonas|Dariaus rajonai]].<ref>D.Kuodytė Kęstučio apygardos kūrimasis. In: Laisvės kovų archyvas T.13, 1995. [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys]</ref><ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje).<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842</ref> Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.<ref>Liana Pušinskytė. ''Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945-1953 m.''In: Genocidas ir rezistencija, 2009 2 (26). P.60.</ref>
Eilutė 16:
* Leitenantas Petras Ruibys-Garbštas (Žigas). Lydžio rinktinės vadas 1945-1946 m., kartais laikomas pirmuoju rinktinės vadu. Žuvo kautynėse su MGB 1946 m. liepos 18 d.<ref>http://www.partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-27-t-2000/3744-pirmasis-lydzio-rinktines-vadas</ref>
* St. Paulavičius-Rambynas
* Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1947-1949 m. balandis). Iš vado pareigų pašalintas už savavališką išvyką į Kauną 1948 m. gruodį. <ref> P.Girdzijauskas. Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas. Vilnius, 2009. P.38</ref><ref>http://genocid.lt/centras/lt/649/a/</ref>
* Aleksas Miliulis-Neptūnas (Algimantas), 1949 m. balandžio mėn. tapo Kęstučio apygardos vadu.<ref>http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika6.htm</ref>
* Jonas Nuobaras-Lyras 1950 m. birželio mėn. užmigdytas užnuodytu vynu buvo suimtas ir tapo priešų agentu (slapyvardis "Šiaurys").<ref>http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika7.htm</ref>
Kiti žymesni vadai ir partizanai:
* J.Strainys-Saturnas - Saturno būrio vadas
* J. Statkevičius
Eilutė 25:
* K. Ruibys-Eiva
* J. Mocius-Švėdrys - štabo viršininkas. Suimtas 1947 m. ir priverstas bendradarbiauti su MGB.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html</ref>
* Bronius Liesis-Naktis
* Antanas Stoškus-Raila
== Atminimas ==
Rietavo seniūnijoje, Šilų miške 1996 m. atstatyta 1951-1952 m. Butageidžio rinktinės, Šalnos tėvūnijos Lūkšto būrio partizanų naudota žeminė. Šalia jos pastatytos dvi atminimo lentos. Vienoje nurodyta, kad čia buvo įsikūręs Lūkšto (Rūtenio) būrys. Kitoje, kad čia 1952 m. vasario 18 d. žuvo Šilalės krašto partizanai.<ref>http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/7-petrauskiene.pdf</ref>
Kovose su sovietų okupantais žuvusių mokytojų ir mokinių atminimui 2001 m. įrengta atminimo lenta prie Eržvilko gimnazijos pastato.
== Nuorodos ==
| |||