Lietuvos partizanai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 5:
{| border="0" cellpadding="2" cellspacing="0" style="background:#F9F9F9;"
|-
| align="center" width="140px" | [[
|-
| align="center" width="140px" | Lietuvos vėliava
Eilutė 12:
| align="center" colspan="2" |
|-
| Veiklos laikas || [[1944]]
|-
| Ideologija || [[Nacionalizmas|Nacionalinis išsivadavimas]]
Eilutė 28:
{{pps-template|small=yes}}
'''Lietuvos partizanai'''
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontas]] priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944
== Ištakos ==
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė [[Ribentropo-Molotovo paktas|Ribentropo-Molotovo paktą]], kuriuo Rytų Europą pasidalino į [[įtakos sfera|įtakos sferas]]. Po dar keleto slaptų susitarimų Lietuva pateko į sovietų įtakos sferą ir 1940
Prasidėjus Sovietų Sąjungos
[[1944]]
Miške slapstėsi ir nespėję pasitraukti į vakarus kariniai nusikaltėliai
Sovietinė propaganda, norėdama sumenkinti partizaninį judėjimą partizanus vadino banditais, o suformuotus iš pritariančių valdžiai ginkluotus būrius, talkinusius reguliariai Raudonajai armijai
== Pasipriešinimo organizacija ir struktūra ==
[[Vaizdas:Tauro apygardos įkūrėjai.jpg|thumb|right|230px|Vieni iš Tauro apygardos kūrėjų. Iš kairės: J. Pileckis-Šarūnas, V. Gavėnas-Vampyras, A. Baltūsis-Žvejys, V. Navickas-Auksutis ir J. Lelešius-Grafas]]
[[
Į aktyvų ginkluotą pasipriešinimą per visą partizaninio karo laikotarpį įsitraukę apie 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Partizanus rėmė apie 100 tūkstančių neginkluotame pasipriešinime dalyvavusių gyventojų.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1486/a/</ref> Lietuvos partizanai buvo gerai organizuoti, kovotojai nešiojo uniformas, buvo sukurta vieninga vadovavimo struktūra. Partizanų ginkluotę sudarė čekiški Škodos šautuvai, rusiški Maksimo sunkieji kulkosvaidžiai ir įvairių modifikacijų, daugiausia vokiški ir sovietų lengvieji kulkosvaidžiai ir automatai.<ref name="Kaszeta" /> Partizanai kovojo su sovietų valdžios pareigūnais bei specialiais NKVD naikintojų batalionais, vykdė sovietų įstaigų antpuolius, žudė vietinius komunistų aktyvistus ir pareigūnus, spausdino pogrindžio leidinius ir taip ženkliai uždelsė sovietų valdžios konsolidaciją Lietuvos kaime.<ref name="Dundovich">Dundovich, E., Gori, F. and Guercett, E. ''Reflections on the gulag. With a documentary appendix on the Italian victims of repression in the USSR'', Feltrinelli Editore IT, 2003. ISBN 88-07-99058-X</ref> Patekę į nelaisvę partizanai buvo kankinami ir žudomi, jų artimieji tremiami į Sibirą. Už tai sovietų aktyvistai susilaukdavo žiaurių partizano keršto akcijų. NKVD daliniai ir [[Naikintojų batalionai|stribai]] taikė visas priemones siekdami palaužti pasipriešinimą
Partizanų stovyklavietės ir [[žeminė]]s bei [[bunkeris|bunkeriai]] buvo įrengiami miškingose pelkėtose ar nuošaliose vietose. Slėptuvės
Jau 1944
=== Partizanų rėmėjai ===
Eilutė 56:
Be aktyviai su ginklu veikusių partizanų partizaninėje kovoje dalyvavo ir jų rėmėjai, pačių partizanų vadinti slapukais, rėmėjais, ryšininkais, LLA Organizaciniu sektoriumi, LLKS bičiuliais.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=6542,1,19</ref> Rėmėjai teikė partizanams paramą maistu, medikamentais, būstu, medžiagomis slėptuvėms ir bunkeriams įrengti, rinko informaciją, platino partizanų spaudą. Rėmėjų sodybose dažnai buvo įrengiami bunkeriai ir slėptuvės partizanams. Partizanų rėmėjais buvo kaimo gyventojai, dažnai partizanų rėmėjais tapdavo partizanų šeimos nariai ir giminaičiai. Partizanai rėmėjams skirdavo apdovanojimo raštus, specialias juosteles.<ref>[http://www.partizanai.org/failai/pdf/Daumantas_partizanai.pdf Juozas Daumantas ''Partizanai''. Vilnius, 1990]</ref>
Už pagalbą partizanams rėmėjams grėsė mirtis, kalėjimas, tremtis. Dažnai po rėmėjų suėmimo jų šeimos patektdavo į sekančios trėmimų bangos sąrašus.<ref>[http://www.partizanai.org/failai/pdf/partizanu-kovos.pdf Kęstutis K. Grinius ''Partizanų kovos Lietuvoje'']. Vilnius, 1990. P.134</ref> Iš
=== Struktūriniai vienetai ===
* [[Jūros sritis]] (iki 1948
** [[Kęstučio apygarda]]
*** [[Birutės rinktinė (Jūros)|Birutės rinktinė]]
Eilutė 73:
*** [[Šatrijos rinktinė]]
*** [[Vytenio rinktinė]]
* [[Kalnų sritis]] (iki 1948
** [[Algimanto apygarda]]
*** [[Šarūno rinktinė (kupiškėnų)]]
Eilutė 90:
*** [[Lokio rinktinė]]
*** [[Tigro rinktinė]]
* [[Nemuno sritis]] (iki 1948
** [[Dainavos apygarda]]. Iš pradžių ją sudarė trys, 1946
** [[Tauro apygarda]]
*** [[Birutės rinktinė (Nemuno)|Birutės rinktinė]]
Eilutė 106:
|+ Žuvusių skaičius (MGB duomenys)<ref>{{cite book| title=Lietuvos istorijos atlasas | others=Compiled by Arūnas Latišenka | publisher=Briedis | year=2001 |isbn=9955-408-67-7 |page=25}}</ref>
|-
! Metai || Partizanų || Sovietų || Sovietų rėmėjų<br />civilių
|-
| 1944 || 2436 || 258 || 258
|-
| 1945 || 9777 || 3419 || 447
|-
| 1946 || 2143 || 2731 || 493
|-
| 1947 || 1540 || 2626 || 299
|-
| 1948 || 1135 || 1673 || 256
|-
| 1949 || 1192 || 1018 || 338
|-
| 1950 || 635 || 494 || 261
|-
| 1951 || 590 || 292 || 195
|-
| 1952 || 457 || 92 || 62
|-
| 1953 || 198 || 14 || 10
|-
! Iš viso || 20,103 || 12,921 || 2,619
|}
[[Lietuva|Lietuvoje]]
Istorikų duomenimis 1944
== Partizaninio karo etapai ==
Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją skirstomas į tris etapus: spontaniško pasipriešinimo (
=== Pradinis organizacinis partizaninio karo etapas (1944
[[Vaizdas:Peciulioni.jpg|thumb|right|200px|[[Motiejus Pečiulionis]] ]]
1944
[[1944]]
[[1944]]
Partizanų būrius papildė vengiantys šaukimo į Raudonąją armiją bei galimų represijų ir trėmimų vyrai, kurie slėpėsi miškuose ir spontaniškai jungėsi prie partizanų.
1945
=== Branda (1946
[[Vaizdas:Adolfas Ramanauskas-Vanagas.jpg|thumb|right|210px|[[Adolfas Ramanauskas-Vanagas]] 1947
Antrajame partizaninės kovos etape partizanų būriai tapo mažesni, bet geriau organizuoti. Partizanai susiskirtė į sritis ir apygardas bei siekė didesnės centralizacijos. Šio etapo metu buvo atkurti koordinaciniai ryšiai tarp atskirų Lietuvos partizanų apygardų, nors judėjimo vadovybė skaudžiai nukentėjo dėl MGB agento J. Markulio-Erelio ardomosios veiklos. Vis dėlto J. Markulis gan greitai buvo demaskuotas. Iš viso buvo trys partizanų sritys ir devynios apygardos:
Eilutė 158:
* [[jūros sritis|Vakarų Lietuva]]: [[Kęstučio apygarda|Kęstučio]], [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo]] ir [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]]
Atvirus susirėmimus su NKVD/MGB pakeitė pogrindinė veikla. Partizanai ėmė slėptis bunkeriuose ir daugiau dėmesio skyrė politinei ir propagandinei veiklai taip siekiant išlaikyti žmonių pasipriešinimo dvasią. Daug dėmesio skirta trukdyti rinkimams į TSRS Aukščiausiąją Tarybą 1946
[[1945]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Marijampolė]]s vls. [[Skardupiai (Marijampolė)|Skardupių]] k. klebonijoje [[Tauro apygarda|Tauro apygardoje]] įvyko steigiamasis [[Lietuvos išlaisvinimo komitetas|Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] (LIK) posėdis. Jame dalyvavo plk. L. Butkevičius-Luobas, kpt. [[Leonas Taunys Kovas|L. Taunys-Kovas]], kun. A. Ylius-Vilkas, ltn. V. Bacevičius-Vygandas, J. Pileckis-Brokas; komiteto sudėtis: pirm. L. Butkevičius, pavad. L. Taunys ir A. Ylius, nariai – V. Bacevičius, J. Pileckis, V. Radzevičius. Iškeltas tikslas – sutelkti visas pogrindžio jėgas nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti. Parengtas atsišaukimas į Lietuvos visuomenę. Spalio mėnesį LIK, entuziastingai besiplėtodamas, patyrė stiprų smūgį – areštuoti vadovai, kurie vėliau buvo sušaudyti.
[[1946]] m. lapkričio mėn. įvyko Tauro apygardos vadų posėdis, kuriame dalyvavo A. Baltūsis-Žvejys, TA polit. sk. virš. A. Vabalas-Gediminas, rinktinių vadai, J. Lukša ir J. Markulis. Pripažintas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) vadovavimas partizanų veiklai, numatyta sušaukti visų Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimą (1947 01 18), kur būtų patvirtinti Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) ir Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto (VLAK)'o įkūrimo aktai. 1946 pab. VGPŠ būstinėje Vilniuje, Žygio g., įvyko 1-asis VGPŠ posėdis, kuriame BDPS atstovavo J. Markulis, VGPŠ – A. Kamarauskas-plk. Vytis, J. Lukša-Kazimieras, A. Zaskevičius-Tautvaiša; po posėdžio išleistas VGPŠ 1-asis įsakas, paruoštas J. Lukšos: patvirtintas Lietuvos padalinimas į 3 partizanų veiklos sritis ir patvirtinti jų vadai. 1946
[[1948]] m. liepos 7-9 d. V. Vokietijos mieste [[Baden-Badenas|Baden-Badene]] įvyko
=== Nuosmūkis ir organizuoto pasipriešinimo pabaiga (
Šio etapo metu atkurta visos Lietuvos partizanų sąjūdžio pasipriešinimo vadovybė, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas. Nežiūrint nuostolių ir skaudžių praradimų [[1948 m.]]
[[1949]]
Vengiant painiavos su MGB naudojamu BDPS pavadinimu, vasario 10 dieną organizacija pavadinta [[Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu]] (LLKS), patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1-asis ir 2-asis skyriai. 1949
Suvažiavimo metu apdovanoti nusipelnę kovotojai, apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]], priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus. J. Žemaičiui suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis.
[[1948]]
Šeštojo dešimtmečio pradžioje sovietams pavyko sunaikinti beveik visą partizaninį judėjimą. Tam pasitarnavo sovietų šnipų surinkta informacija Vakaruose, sėkmingas KGB infiltravimasis į pasipriešinimo judėjimą bei 1952
[[1953]]
=== Pavienių partizanų kova ir likvidavimas ===
[[1954]]
[[1956]]
[[1959]]
[[1961]]
[[1965]]
Paskutiniai kovoje žuvę Lietuvos partizanai buvo [[Pranas Končius]] (Adomas) ir Kostas Liuberskis (Žvainys). Pranas Končius nusišovė po kautynių [[1965]]
[[Benediktas Mikulis]] slapstėsi miške iki 1971
[[Stasys Guiga]]-Tarzanas, paskutinis iki mirties nepasidavęs į nelaisvę okupantams Lietuvos partizanas, 35 metus slapstėsi Onos Činčikaitės sodyboje ([[Činčikos|Činčikų kaime]], Švenčionių raj.), kur ir mirė 1986 metų žiemą.<ref>http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-11-19-laisves-kryzkeles-paskutiniai-lietuvos-partizanai/4176</ref>
Eilutė 201:
== Partizanų spauda ==
[[Vaizdas:Aukštaičių kova Nr.2.jpg|thumb|right|200px|[[Bronius Krivickas|Broniaus Krivicko]] redaguotas partizanų laikraštis „[[Aukštaičių kova]]“]]
Visoje Lietuvoje yra žinoma daugiau nei 50 skirtingais [[tiražas|tiražais]] (nuo keleto [[egzempliorius|egzempliorių]] iki 5 tūkst.) leistų ir platintų partizanų laikraštėlių. Žinomiausi
== Vertinimai ir atminimas ==
Partizaninis karas beveik nuo pat pradžių susidūrė su realijomis, kurios rodė, kad sovietai yra žymiai stipresnis priešas, kurį nugalėti savo pajėgomis yra beveik neįmanoma. Dėl to partizanų dvasią ilgą laiką palaikė viltis, kad tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių neišvengiamai kilsiąs konfliktas, kurio metu Lietuva bus išvaduota. Šią viltį palaikė ir tai, kad sovietų okupacija nebuvo formaliai pripažinta ([[Stimsono doktrina]]). Tokiam konfliktui taip ir nekilus išlikę partizanai tai vertino kaip Vakarų
Lietuvos partizanai ir jų talkininkai buvo teisiami [[SSSR kariniai tribunolai|SSSR karinių tribunolų]], LTSR teismų ir represuoti [[Ypatingasis pasitarimas prie TSRS NKVD|Ypatingojo pasitarimo]] sprendimais. Lietuvai paskelbus valstybingumo atkūrimą, 1990
Sovietų okupacijos metu partizaninis karas buvo nutylimas, partizanai vadinti tik banditais. Šiek tiek partizanų tema palietė 1966
== Literatūra ==
* [[Juozas Daumantas]]. [http://www.partizanai.org/index.php/juozas-daumantas-partizanai Lietuvos partizanai].
* Kęstutis K. Girnius. Lietuvos partizanai.
* Kęstutis K. Girnius. [http://www.partizanai.org/index.php/k-girnius-partizanu-kovos-lietuvoje Partizanų kovos Lietuvoje].
* Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Daugel krito sūnų.
* [[Kęstutis Kasparas]]. [http://www.partizanai.org/index.php/k-kasparas-lietuvos-karas Lietuvos karas].
* Aukštaitijos partizanų prisiminimai (sud. [[Romas Kaunietis]]).
* Partizanai apie pasaulio politiką ir save (sud. [[Nijolė Gaškaitė]]).
* Rūta Gabrielė Vėliūtė. Partizanai.
== Nuorodos ==
|