Antanas Radušis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Radušis gimė ne Šilavote. Pateikiant duomenis apie Šilavoto parapija, klaidingai prašyta GIMTAJAME Šilavote. |
||
Eilutė 4:
Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], kur kartu [[Petras Kriaučiūnas|Petru Kriaučiūnu]] dalyvavo slaptame lietuviškame moksleivių būrelyje. Vėliau studijavo [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]], kurią baigęs vikaravo [[Punskas|Punske]]. Po to sielovados darbą tęsė [[Šakiai|Šakiuose]] ir [[Ūdrija|Ūdrijoje]]. Pastarajame kaime 1891 m. padidino ir aptvėrė kapines, talkindamas žinomam knygnešiui kunigui [[Martynas Sederavičius|Martynui Sederavičiui]] platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo su [[Juozas Kancleris|K. Kancleriu]], J. Anatanavičiumi ir kitais knygnešiais. Ūdrijos apylinkėse surinko daug lietuvių liaudies dainų tekstų ir užrašė jų melodijas. Jų rinkinį perdavė bibliografui [[Eduardas Volteris|E. Volteriui]].
Po kunigavimo [[Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia|Skriaudžių bažnyčioje]], 1896 m. buvo paskirtas klebonu į naujai steigiamą parapiją
1902 m. klebonijoje kaimo vaikams buvo įsteigta pradžios mokykla. Atgavus lietuvišką spaudą Antanas Radušis dar labiau ėmė skatinti parapijiečius šviestis ir netrukus savaitraštį „[[Šaltinis (Seinai)|Šaltinis]]“ prenumeravo jau 80 šeimų. Klebonas ir pats nevengė publicistinės veiklos – dar anksčiau buvo [[Varpas (laikraštis)|„Varpo”]] leidimo komiteto narys, vėliau bendradarbiavo [[Tėvynės sargas|„Tėvynės sarge”]], „Šaltinyje”. Šilavoto apylinkėse šviesuolis kunigas tęsė kraštotyrinį darbą, čia ir Ūdrijoje surinktas 180 liaudies dainų perdavė kompozitoriui [[Stasys Šimkus|Stasiui Šimkui]]. [[1905]] m. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajame Vilniaus Seime]].<ref>{{VLE|XIX|428|[[Benjaminas Kaluškevičius]]|Antanas Radušis}}</ref>
|