Karpatai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Daug kuo |
S Atmestas 78.31.227.44 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Rxy keitimas) |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Carpathians-satellite.jpg|thumb|right|Palydovu padaryta Karpatų fotografija]]
'''Karpatai''' – vidurinės [[Europa|Europos]] kalnynas, sudarąs raukšlėtinių kalnų sistemos tęsinį tarp [[Alpės|Alpių]] ir [[Balkanai|Balkanų]]. Jie prasideda prie [[Dunojus|Dunojaus]], ties [[Bratislava]] ir netaisyklingu puslankiu tęsiasi 1300 km iki Dunojaus ties Geležiniais Vartais. Jų plotas yra apie 190 000 km². Vakarų karpatai suskilę į kelias šakas: V. Beskidus, mažuosius Karpatus, Aukštuosius Tatrus ir Baltuosius kalnus.
Pietinė dalis vadinama Transilvanijos Alpėmis. Aukščiausioji viršūnė Gerlachovka (Aukštutiniuose Tatruose) 2663 m. Transilvanijos Alpių aukščiausioji viršūnė Negoi (2536 m), o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio viršūnė (2305 m). Tik aukščiausiosios vietos turi alpinį charakterį.
Klimatas šiurkštus, žiemos šaltos, vasaros karštos, daug drėgmenų. Žemesnėse vietose apaugę [[ąžuolas|ąžuolų]] ir bukų miškais, aukštesnėse – [[pušis|pušynais]]. Gyventojai [[slovakai]], [[guralai]], [[ukrainiečiai]] ir [[rumunai]]. Jie verčiasi miškininkyste, augina avis, medžioja, slėniuose ūkininkauja. [[Transilvanija|Transilvanijos Alpių]] išoriniame pakraštyje išgaunama [[nafta]] (Ploesti), kai kur iškasama [[Akmens druska|druskos]] ir metalų rūdų. Iki [[1945]] m. Karpatuose, daugiausia Slovakijoj, gyveno apie 150 000 [[Vokietija|vokiečių]], kurie čia buvo isikūrę [[XII amžius|XII]]-[[XIV amžius|XIV]] a., bet apie 90 % jų buvo ištremta į [[Austrija|Austriją]] ir [[Vokietija|Vokietiją]].
{{Commons|Category:Carpathian Mountains|no=T}}
[[Kategorija:Karpatai]]
| |||