Gyvulininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
Atšauktas naudotojo 83.171.1.19 (Aptarimas) darytas keitimas 5176802 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Cattle and sheep.jpg|thumb|320px|[[Galvijai]] ir [[avis|avys]]]]
'''Gyvulininkystė''' – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymą ir priežiūrą, jų organizmo sandarą ir funkcijas, produkcijos gamybą ir kokybę.
Gyvulininkystė – [[žemės ūkis|žemės ūkio]] šaka, apimanti naminių gyvulių ([[galvijai|galvijų]], [[kiaulė|kiaulių]], [[arklys|arklių]], [[avis|avių]], [[ožkos|ožkų]]), [[paukštis|paukščių]], kailinių žvėrelių, [[bitė|bičių]], [[žuvis (maistas)|žuvų]] auginimą ir naudojimą. Teikia maisto produktus ([[mėsa|mėsą]], [[pienas|pieną]], [[riebalai|riebalus]], [[kiaušinis|kiaušinius]]), žaliavas ([[vilna|vilną]], [[kailis|kailius]], odą, [[šerys|šerius]], [[kaulas|kaulus]], [[kraujas|kraują]]), darbo jėgą, pramogas ir organines trąšas. Iš gyvulininkystės produktų ir atliekų gaminami [[pašarai]] ([[kraujamilčiai]], [[kaulamilčiai]], mėsos ir kaulų miltai, separuotas pienas, vaistiniai preparatai (gydomieji serumai, [[hormonai|hormonų]] preparatai). Gyvulininkystės vystymasis, jos produktyvumas glaudžiai susijęs su [[augalininkystė|augalininkyste]], žemės naudojimo intensyvumu.
== Istorija ==
=== Lietuvoje ===
Lietuvos gyventojai gyvulininkyste vertėsi jau II a. pr. m. e. pradžioje. Istoriniuose šaltiniuose [[arklys|arkliai]], jaučiai, karvės, kiaulės, [[ožkos]] minimos nuo [[XI amžius|XI a.]] [[XVI amžius|XVI]]–[[XVIII amžius|XVIII a.]] darbui naudoti arkliai ir jaučiai, tačiau [[XIX amžius|XIX a.]] II pusėje galutinai buvo pereita prie arklių. Nuo XVI a. antroje pusėje įvykdytos [[Valakų reforma|Valakų reformos]] ir įvesto trilaukio ūkio iki XIX a. pabaigos Lietuvoje gyvulininkystė beveik jokios pažangos nepadarė.
Auginti [[galvijai|galvijus]] paskatino valakų reforma ([[1557]] m.). Jos įstatuose buvo nurodyta kiekviena kunigaikščio žemių palivarkui laikyti nemažiau kaip 20 [[karvė|karvių]]. Nemažai melžiamų karvių buvo privačiuose dvaruose. Po valakų reformos, padaugėjus [[dirvožemis|dirvų]], buvo siekiama didinti gyvulių skaičių ir dėl [[trąšos|trąšų]]. Valstiečiai augino tų pačių rūšių gyvulius kaip ir dvarininkai.
Nuo XVIII a. antrosios pusės kai kurie dvarai pradėjo rūpintis [[galvijininkystė]]s plėtimu bei galvijų veislių gerinimu. A. Tyzenhausas, valstybinių dvarų administratorius, sekdamas Vakarų Europos žemės ūkio naujovėmis, gabenosi į Lietuvą veislinių galvijų, steigė [[veterinarija|veterinarijos]] punktus, rūpinosi pašarinių žolių sėjimu, ragino dvarininkus mokytis gyvulininkystės dalykų. Veisliniai galvijai tuo metu buvo auginami I. Masalskio, [[Kosakovskiai|Kosakovskių]], [[Oginskiai|Oginskių]] ir kt. dvaruose. XVIII–XIX a. ėmė plisti įvežtiniai smulkieji arkliai, atgabenti iš Vakarų Europos, ypač tinkantys traukti sunkius naujoviškus žemės ūkio padargus bei mašinas.
| |||