Tetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
SubRE (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo SubRE (Aptarimas) darytas keitimas 5176664
Eilutė 37:
Pagal [[Manetonas|Manetoną]], Tetis buvo naujos karalių dinastijos pradininkas, tačiau archeologiniai duomenys nerodo jokio ženklesnio pasikeitimo to meto Egipte. Tetis vedė Iput, prieš tai valdžiusio faraono [[Unas|Uno]] dukterį. Jo tėvas tikriausiai nepriklausė penktosios dinastijos giminės linijai. Tečio pasirinktas Horo vardas ''Sehetep-tawi'' („dviejų žemių sutaikintojas“) gali nurodyti jo vaidmenį, kaip tvarkos ir taikos užtikrintojo. Faraonas valdė iš [[Memfis|Memfio]], tačiau jo valdymo metu pradėjo augti Aukštutinio Egipto miestų reikšmė. Faraonas palaikė prekybinius ir diplomatinius santykius su [[Babilonas|Babilonu]] ir [[Sirija]], svarbius dėl medienos importo.
Tetis pastatė piramidę [[Sakara|Sakaros]] šiaurinėje pusėje. Jos vidinės sienos išrašytos [[piramidžių tekstai]]s. Tečio [[sarkofagas]] išliko ''in situ'', kūnas ir kapo objektai išgrobti dar senovėje. Šalia faraono laidojimo komplekso rastos dviejų jo žmonų piramidės: Iput, [[Pepis I|Pepio I]] motinos, ir Khuit. 1988 m. faraono laidojimo šventyklos liekanose rasti akmenys su trečiosios žmonos Sešeshet vardo įrašais. Sešeshet tikėtina piramidė rasta 2008 m.<ref>[http://news.nationalgeographic.com/news/2008/11/081111-new-pyramid-egypt.html nationalgeographic.com, November 11, 2008]</ref> Netoli jo kapo buvo rasta viena jo statulėlė. Tečio piramidės kompleksą 1907−08 m. tyrė James Quibell. Šalia rasti palaidoti du faraono viziriai: Kagemnis ir Mereruka. Mererukos, kuris buvo vedęs Tečio dukterį, [[mastaba]] su 32 kambariais yra didžiausia Sakaroje.
 
Pasak [[Manetonas|Manetono]], jo mirtis buvo neįprasta faraonui − jis buvo nužudytas savo sargybinio. Tai nėra patikrinama ir galbūt supainiota su [[Amenemis I|Amenemheto I]] mirtimi. Po faraono mirties sostą apie vienerių metų laikotarpiui užgrobė [[Userkarė]], po kurio valdžia atiteko tikrajam įpėdiniui [[Pepis I|Pepiui I]].
 
== Šaltiniai ==
{{Ref}}
* ''The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt''. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 380
* Ian Shaw, Paul Nicholson. ''The British Museum Dictionary of Ancient Egypt''. The American University in Cairo Press., 2002, p. 286