Juzefas Poniatovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 27:
[[1806]] metų rudenį, kada prūsų armija ruošėsi palikti Varšuvą, Poniatovskis priėmė karaliaus [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydricho Vilhelmo III]] pasūlymą vadovauti miesto milicijai.
 
Atėjus [[Joachim Murat|Miurato]] kariams, po derybų su juo, Poniatovskis perėjo tarnauti Napoleonui. [[1807]] metais dalyvavo organizuojant laikiną vyriausybę ir tapo Varšuvos kunigaikštystės karo ministru.
 
1809 metais Juzefas Poniatovskis atlaikė pergalę pries austrų karius, įsiveržusių į Varšuvos kunigaikštystę.
Eilutė 35:
[[1813]] metais išsiskyrė Leipcigo mūšyje, ir vieninteklis iš užsieniečių imperatoriaus tarnyboje, gavo Prancūzijos maršalo laipsnį. Tačiau, po 3-jų dienų, dengiant prancūzų armijos atsitraukimą nuo Leipcigo, buvo sužeistas ir nuskendo ir nuskendo Vaise-Elster upėje. Jo pelenai [[1814]] metais buvo pernešti į Vašuvą, o [[1819]] į Vavelį.
 
Šventos Elenos saloje Napoleonas sakė, kad skaitė Poniatovskį gimusį sostui: „Tikru Lenkijos karaliumi buvo Poniatovskis, tam jis turėjo visus tirtulustitulus ir gabumus. Tai buvo kilnus ir drąsus žmogus. Jei man būtu pavykus Rusijos kampanija, aš bučiau padaręs jį lenkų karaliumi<ref>Jourquin J. Dictionnaire analytique, statistique et compare des vingt-six marechauh du I Empire. P., 1986/ p. 36</ref>.
 
== Išnašos ==