Vokietijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 77.79.18.134 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Petriukas keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 18:
'''Vokietija''' – [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] valstybė, susikerta svarbiausi pasaulinės reikšmės transporto ir prekybos keliai. Vokietija priskiriama [[Vakarų Europa]]i.
 
Kranto linijos ilgis 2 389 km. Šiaurėje skalauja [[Šiaurės jūra]] ir [[Baltijos jūra]]. Šiaurės jūros krantas: [[Vatų jūra|vatinis]] ([[vatai]] – pakrantės seklumos, apsemiamos kasdienių potvynių) arba vedinis; būdingi žemi, dumblėti, sunkiai prieinami krantai; potvyniai ir atoslūgiai, siekiantys 2–3,5 m. Emso, Jadės, Vėzerio, Elbės [[Estuarija|estuarijos]], Helgolando ir Vukiečių užetėkiaiužutėkiai. Baltijos jūros krantui būdingi [[fjordai]] ir [[lagūna|lagūnos]]; Kylio, Liubeko ir Pomeranijos užutėkiai, [[Ščesino marios]], Greifsvaldo, Zalio, Jasmundo lagūnos.
 
Daug salų abiejose pakrantėse. Didžiausios salos: Baltijos jūroje – [[Riugenas]] (926 km²; garsi [[klifai]]s), [[Uzedomas]] (354 km²; tik dalis priklauso Vokietijai), [[Fėmarnas]] (185 km²), [[Pėlis]] (34 km²); Šiaurės jūroje: [[Šiaurės Fryzų salos]] ([[Ziltas]], 99 km²; [[Fėras]], 83 km²; [[Nordštrandas]], 50 km²; [[Pelvormas]], 37 km²; [[Amrumas]], 20 km²) ir [[Rytų Fryzų salos]] ([[Borkumas]], 31 km²; [[Nordernėjus]], 26 km²). Strategiškai svarbi [[Helgolandas|Helgolando sala]] Šiaurės jūroje – 0,9 km², 3 tūkst. gyventojų; buvo piratų bazė [[Hanza|Hanzos]] prekybos sąjungos laikotarpiu, vėliau priklausė [[Danija]]i, [[JK|Didžiajai Britanijai]], nuo [[1890 m.]] Vokietijai.
Eilutė 31:
Šiaurės Vokietijos žemuma – glacialinės kilmės ([[morenos]], [[zandrai]], [[tiosai]]), [[pelkė]]ta, [[Durpės|durpinga]], ežeringa (20–50 m virš jūros lygio); būdingos smėlingos kalvos – gestai. Žemumoje – durpinga Velnio pelkė, ežeringa Meklenburgo lyguma, smėlingos kalvos: Vildeshauzeno gestas, Liuneburgo viržynė, Holšteno „Šveicarija“, Vėzerio „kalnai“.
 
[[Hercininė kalnodara|Hercininės kalnodaros]] Vidurio VokietijoseVokietijos kalnai užima apie 50 % šalies teritorijos (dažniausiai 600–700 m virš jūros lygio); sudūlėję raukšliniai kalnai ir masyvai, [[grabenai]], plynaukštės, plokščios ir miškingos viršūnės, statūs šlaitai, gilūs ir siauri slėniai. [[Skalūnai|Skalūniniai]] ir [[Kvarcas|kvarciniai]] [[Reino skalūniniai kalnai]], aukščiausias taškas – [[Didysis Feldbergas]] (879 m virš jūros lygio), [[Granitas|granitiniai]], gabriniai ir skalūniniai [[Harco kalnai]], aukščiausias kalnas – [[Brokenas]] (1142 m virš jūros lygio). Vidurio Vokietijos kalnams būdingi [[horstai]] (ištęsti žemės plutos luistai, ribojami sprūdžių; ilgis gali siekti kelis šimtus kilometrų): [[Švarcvaldas]], arba Juodasis miškas, aukščiausias kalnas – [[Feldbergas]] (1493 m virš jūros lygio), [[Odenvaldas]], [[Špesartas]].
 
Kristaliniai miškais apaugę kalnų masyvai – [[Teutoburgo Miškas]], [[Tiuringijos Miškas]] (aukščiausias kalnas – Didysis Bėrbergas; 982 m virš jūros lygio), Frankonijos Miškas, Bavarijos Miškas (aukščiausias kalnas – Einėdrygelis; 1 121 m virš jūros lygio). [[Čekija|Čekijos pasienyje]] – [[Rūdiniai kalnai]] (aukščiausias kalnas – [[Fichtelbergas]]; 1 214 m virš jūros lygio) – [[Aukštutinio Pfalco Miškas]], arba Čekijos miškas, ir Šumava (aukščiausias kalnas – [[Didysis Arberis]]; 1 456 m virš jūros lygio). Senieji kalnų masyvai – [[Fichtelis]], [[Fogtlandas]]. Būdingos [[kuestos]] – Švabijos Albas, Frankonijos Albas. Subtropinės tarpukalnių įdubos ir upių slėniai – [[Reino aukštupio žemuma]], Mainco lyguma, [[Kelnas|Kelno]], [[Niurnbergas|Niurnbergo]], [[Štutgartas|Štutgarto]] ir kitos įdubos.