Anton Bruckner

Anton (Joseph) Bruckner (1824 m. lapkričio 4 d. Ansfeldene (netoli Linco) - 1896 m. spalio 11 d. Vienoje) - Austrijos kompozitorius, vargonininkas, pedagogas.

Anton Bruckner

Vienas žymiausių XIX a. II pusės simfonistų.

Gimė kaimo mokytojo šeimoje, augo muzikalioje aplinkoje. Būdamas 10 metų, jau vargonavo per pamaldas. 1835-1836 m. Lince sukūrė savo pirmuosius kūrinius, daugiausia religinius. 1837 m. po tėvo mirties giedojo Šv. Florijono berniukų chore; čia pradėjo reguliariai mokytis skaitmeninio boso, smuikuoti ir vargonuoti. 1840 m. grįžo į Lincą, įstojo į mokytojų seminariją ir kartu mokėsi harmonijos pas A. Durnbergerį. Susipažino su L. van Bethoveno, C. M. von Weberio muzika, žavėjosi F. Schuberto kūriniais. Baigęs seminariją, nuo 1841 m. mokytojavo kaime. Laisvalaikiu kūrė; papildomai uždarbiavo grodamas šokių vakaruose (šis kontaktas su buitine muzika vėliau transformavosi į liaudiškuosius A. Brucknerio kūrybos elementus).

1843-1845 m. dirbo mokytojo padėjėju Kronstorfe ir mokėsi Ense pas L. von Zetti. Šiuo laikotarpiu sukūrė savo pirmuosius stambius kūrinius: Mišias C-dur altui, 2 valtornoms ir vargonams (1842 m.); "Didžiojo ketvirtadienio mišias" keturbalsiam chorui (1844 m.). 1845-1855 m. mokė Šv. Florijono bažnyčios chorą; studijavo fugos meną, renesanso, baroko kompozitorių, Vienos klasikų kūrybą, susipažino su J. S. Bacho, F. Mendelsono-Bartholdy kūriniais vargonams. Čia sukūrė savo pirmuosius brandžius kūrinius (Missa solemnis, 1854 m.). 1848-1856 m. vargonavo Šv. Florijono vienuolyne. Po sėkmingo Missa solemnis atlikimo (1854 m.) Vienos karaliaus rūmų vargonininkas ir konservatorijos profesorius S. Sechteris A. Brucknerį priėmė savo mokiniu. Iki 1861 m. A. Bruckneris kasmet po keletą savaičių praleisdavo Vienoje - studijavo pas Sechterį, be to, mokėsi instrumentuotės pas O. Kitzlerį.

1856-1868 m. vargoninkavo Linco katedroje. Tuo metu susidomėjo F. Liszto, H. Berliozo, o ypač R. Wagnerio kūryba, susipažino su šiais kompozitoriais.

Paveiktas Wagnerio, 1863-1868 m. kūrė brandžių kūrinių: 3 mišias ir simfoniją d-moll (vėliau ją perdirbo ir pavadino "Nuline" arba nr. 0). 1868 m. A. Bruckneris apsigyveno Vienoje. Dėstė konservatorijoje skaitmeninį bosą ir kontrapunktą, mokė vargonuoti, 1871 m. tapo profesoriumi. Nuo 1875 m. skaitė paskaitoas Vienos universitete (1891 m. šio universiteto garbės daktaras).

Tarp jo mokinių - G. Mahleris, A. Niksichas.

Kūryba pradėta pripažinti tik po 1880 m. dirigentų F. Schalko, F. Lowe, G. Mahlerio dėka.

A. Brucknerio daugiausia kūrė bažnytinę muziką ir simfonijas. Ankstyvuosiuose kūriniuose rėmėsi austrų bažnytinės muzikos, tarp jų ir renesanso bei baroko (G. P. da Palestrinos ir Venecijos mokyklos) tradicijomis. Kompozitorius smarkiai išplėtė kai kuriuos simfoninio ciklo komponentus, pvz. sonatos formos ekspozicinėms padaloms suteikė labai išplėtotą 3 teminių grupių pavidalą.

Šaltiniai

• J. Antanavičius, etc. Klasikinės muzikos metraštis. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Lietuva. 2007