Rasos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Atėjus [[krikščionybė|krikščionybei]], pamažu nyko senoji šventės prasmė, tačiau pagrindiniai elementai išliko. Per [[XIX amžius|XIX]] ir [[XX amžius|XX a.]] vasaros saulėgrįžos švenčių tradicijos sunyko. [[1881]] m. Rasą ant [[Rambynas|Rambyno]] atgaivino [[Vydūnas]]. Nepriklausomoje Lietuvoje šventė tapo populiaresnė. [[1967]] m. [[Kernavė]]je Rasos šventę ėmė švęsti [[Romuva]]. Dabar sunku atkurti šventės apeigas, todėl nebijoma varijuoti, kurti patiems. Nors paprastai šiandien šventė vadinama krikščionišku Joninių vardu, yra siekiančių atsiriboti, švęsti Rasas, tęsti senąsias tradicijas. Svarbiais šventės elementais išlieka vanduo, ugnis, žolynai, apeigose neapsieinama be laužų, vainikų, kupoliavimo.