12:37, 3 gegužės 2017 versija taisyti 83.171.7.11 (aptarimas) →‎Struktūra Žyma: Žyma: Pasikartojantys simboliai ← Prieš tai darytas keitimas		13:20, 3 gegužės 2017 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 856 keitimai S Atmestas 83.171.7.11 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: == Kilmė == 2100122as1f231asf231asf1321fpoatgetjeswswsw 't\HIWOLGEVOLHNWWWWWWWWWWWWWWWWWWWG/'NJEWKN/\SEGLNKNKLAEGJKL\ESG/.N\SBGNKL\EGNKL\EGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGG€€€€€€€€€€€€€€€€€€GNKLVirusaiVirusai yra randami visur, kur tik yra gyvybė. Greičiausiai jie atsirado kartu su pirmosiomis [[ląstelė]]mis.<ref> Iyer LM, Balaji S, Koonin EV, Aravind L. Evolutionary genomics of nucleo-cytoplasmic large DNA viruses. Virus Res.. 2006 [cited 14 September 2008];117(1):156–84. doi:10.1016/j.virusres.2006.01.009. PMID 16494962.</ref> Virusų kilmė nėra išaiškinta, nes jie nesuformuoja [[fosilija\|fosilijų]], tad iki šiol [[molekulinė biologija\|molekulinės technologijos]] davė daugiausiai naudos aiškinantis jų atsiradimą. Yra trys pagrindinės hipotezės apie virusų kilmę: * '''Regresyvioji hipotezė'''. Iš pradžių virusai buvo mažos ląstelės, kurios parazituodavo kitas ląsteles. Per ilgą laiką, parazitavimui nepadedantys [[genai]] buvo prarasti. Pvz., [[riketsija\|riketsijos]] ir [[clamidija\|chlamidijos]] [[bakterijos]] yra gyvos ląstelės, kurios kaip ir virusai dauginasi tik svetimose ląstelėse. * '''Ląstelinės kilmės hipotezė'''. Kai kurie virusai galėjo išsivystyti iš mažų [[DNR]] ir [[RNR]] nuotrupų, kurios atitrūko nuo didesnio organizmo genų rinkinio. Atskilusi DNR galėjo būti iš [[plazmidė\|plazmidžių]] arba [[transposonas\|transposonų]]. Eilutė 13: [[Vaizdas:Hepatitis B virus v2.svg\|thumb\|right\|160px\|Hepatito B viruso „voko“ struktūra]] [[Vaizdas:Adenovirus weis.jpg\|thumb\|right\|120px\|Adenoviruso dvylikabriaunė struktūra]] Virusai būna labai įvairių formų ir dydžių. Paprastai jie gerokai mažesni už bakterijas; dauguma tyrinėtų virusų buvo tarp 10 ir 300 nm. Viruso dalelė susideda iš nukleorūgšties, apsuptos apsauginio baltyminio apvalkalėlio – kapsidės. Kapsidė sudaryta iš identiškų baltymų subvienetų, vadinamų kapsomeromis. Virusai gali turėti [[lipidas\|lipidinį]] apvalkalą, pagamintą iš užkrėstos ląstelės [[Plazminė membrana\|membraninio apvalkalo]]. Kapsidę sudarantys baltymai yra užkoduoti viruso genome, ir jos forma yra pagrindinis virusų klasifikavimo kriterijus. Yra keturi pagrindiniai morfologiniai virusų tipai: asddddddddddddddddddddd971297463124685489756645546123211320021354697879/8546541202154978897546213035465431202j'p* '''Spiralinis'''. Šie virusai susideda iš vieno tipo kapsomerų, kurios susirenka aplink centrinę ašį ir suformuoja spiralę, kuri cenre gali turėti įdubą, arba tuščią vamzdelį. Tokie virusai gali būti trumpi ir labai kieti arba ilgi ir lankstūs. Genetinė medžiaga, paprastai vienos vijos RNR, būna pririšta prie baals/nfk'\avn.,s\adv,n\dvsnkvndknaoop'OGEW'AWEOGJ GAEWODESWGO,LDGESWO,LXDGESWPO'GPHGEDLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWLWROOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOORIWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWWPPPPPPPPPPPPPPPPPEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWEWRkcija\|rota virusas]], turi daugiau nei dvylika kapsomerų ir atrodo sferinis, tačiau iš tiesų išlaiko šitą stuktūrą. * '''Spiralinis'''. Šie virusai susideda iš vieno tipo kapsomerų, kurios susirenka aplink centrinę ašį ir suformuoja spiralę, kuri cenre gali turėti įdubą, arba tuščią vamzdelį. Tokie virusai gali būti trumpi ir labai kieti arba ilgi ir lankstūs. Genetinė medžiaga, paprastai vienos vijos RNR, būna pririšta prie baltyminės spiralės, nes vyksta sąveika tarp neigiamą krūvį turinčios nukleorūgšties ir teigiamą krūvį turinčio baltymo. Tokios kapsidės ilgis priklauso nuo nukleorūgšties dydžio, o plotis nuo kapsomerų išsidėstymo. Tokio tipo pavyzdys yra [[tabako mozaikos virusas]]. * '''Vokas'''. Kai kurie virusai susipakuoja į lipidinį sluoksnį, vadinamą voku. Šis apvalkalas būna iš užkrėstos ląstelės plazminės membranos: arba išorinės, arba vidinės (branduolio, organoidų). Apvalkalas būna nusagstytas baltymais, kurios užkodavo virusas ir užkrėsta ląstelė. Dauguma šių virusų yra priklausomi nuo lipidinio apvalkalo. Tokiam tipui priklauso [[gripas\|gripo]] ir [[ŽIV]] virusai. * '''Briaunainiai'''. Dauguma gyvūnų virusų turi tokią beveik sferinę simetrišką struktūrą. Mažiausias reikalingas kapsomerų skaičius yra dvylika, kurių kiekvieną sudaro penki identiški subvienetai. Daug virusų, pvz., [[rotavirusinė infekcija\|rota virusas]], turi daugiau nei dvylika kapsomerų ir atrodo sferinis, tačiau iš tiesų išlaiko šitą stuktūrą. * '''Sudėtinė'''. Kai kurių virusų struktūra nėra nei grynai spiralinė, nei erdvinė daugiakampė, be to, turi papildomų struktūrų, tokių kaip baltyminės uodegos ar išorinė sienelė. Kai kurie [[bakteriofagas\|bakteriofagai]] turi šią struktūrą, kuri gali susidėti iš dvylikabriaunės galvutės, sujungtos su spiraline uodegėle, kurios apačioje yra heksagoninis pagrindas su iš jo kyšančiomis proteininėmis skaidulomis. Tokios struktūros uodegėlė veikia kaip molekulinis švirkštas – ji prisitvirtina prie bakterijos ir suleidžia į ją viruso [[genomas\|genomą]].

Virusas: Skirtumas tarp puslapio versijų