Rūpintojėlis (mozaika): Skirtumas tarp puslapio versijų

299 baitai pašalinti ,  prieš 5 metus
~stilius; vikifikuota
SNo edit summary
(~stilius; vikifikuota)
[[Vaizdas:A_Matuliausko_mozaika_Klaipėdos_Marijos_Taikos_Karalienės_bažnyčioje-1991.jpeg|thumb|Natūralaus akmens mozaika „Rūpintojėlis“. Mozaikos autorius Adomas Matuliauskas. (1991  m.)|218x218px]]
[[Vaizdas:02 A Matuliauskas vyresnysis mozaikos Rupintojelis kartonas 1958.JPG.jpg|thumb|A Matuliauskas vyresnysis mozaikos „Rūpintojėlis“ kartonas (1958  m.)|191x191px]]
[[Vaizdas:03 A Matuliauskas vyresnysis mozaikos Rupintojelis 1958..jpg|thumb|A Matuliauskas vyresnysis mozaikos „Rūpintojėlis“ projektas (1958  m.)|187x187px]]
[[Vaizdas:04 A Matuliauskas vyresnysis prie mozaikos Rupintojelis Klaipėda 1960..jpg|thumb|A Matuliauskas vyresnysis prie mozaikos „Rūpintojėlis“ Klaipėda (1960  m.)|203x203px]]
[[Vaizdas:05 Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios apsidės vaizdas 1991..jpg|thumb|Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios apsidės vaizdas (1991  m.)|186x186px]]
'''Natūralaus akmens mozaika „Rūpintojėlis“''' [[Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia|Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios]] apsidėje[[apsidė (architektūra)|apsidėje]] – išskirtinis monumentaliosios sakralinės dailės kūrinys. Jame pavaizduotas susimąstęs Kristus su erškėčių vainiku. [[Mozaika]] sukurta [[1958 m.|1958]]–[[1960 m.|1960]]  m., [[1962 m.|1962]]  m.  – sunaikinta, [[1989 m.|1989]]–[[1991 m.|1991]]  m. mozaika vėl naujai atkūrtaatkurta.
 
== Trumpai apie kūrinį ==
Mozaikos formatas 395 x 395  cm. Mozaika sukurta iš natūralių Lietuvos laukų akmenų. [[Mozaika]] atlikta [[Florencijos provincija|florentietiška]] technika, įkomponuota vakarinėje Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pastato pusėje, eksterjere, apskritimo formos nišoje, 10 metrų aukštyje virš pastato cokolio.
==Akmens mozaikos kūrėjai==
 
[[1958 m.|1958]]–[[1960 m.|1960 m]]. pirmąjį šios akmens mozaikos variantą sukūrė dailininkas [[Adomas Matuliauskas (1914)|Adomas Matuliauskas vyresnysis]] . Sovietų rėžimui uždarius bažnyčią, [[1962 m.|1962 m]]. centrinė mozaikos dalis buvo barbariškai iškapota ir negrįžtamai sunaikinta – išliko vos keletas stambesnių fono akmenų. [[1989 m.|1989]]–[[1991 m.|1991 m]]., bažnyčią grąžinus tikintiesiems, šią mozaiką naujai atkūrė dailininko sūnus [[Adomas Matuliauskas (1963)|Adomas Matuliauskas jaunesnysis]].
== Akmens mozaikos kūrėjai ==
==Istorinių aplinkybių apžvalga==
[[1958 m.|1958]]–[[1960 m.|1960 m]] m. pirmąjį šios akmens mozaikos variantą sukūrė dailininkas [[Adomas Matuliauskas (1914)|Adomas Matuliauskas vyresnysis]] . Sovietų rėžimuirežimui uždarius bažnyčią, [[1962 m.|1962 m]]. centrinė mozaikos dalis buvo barbariškai iškapota ir negrįžtamai sunaikinta  – išliko vos keletas stambesnių fono akmenų. [[1989 m.|1989]]–[[1991 m.|1991 m]]., bažnyčią grąžinus tikintiesiems, šią mozaiką naujai atkūrė dailininko sūnus [[Adomas Matuliauskas (1963)|Adomas Matuliauskas jaunesnysis]].
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios meno kūrinių istoriją yra nagrinėjusi menotyrininkė Neringa Markauskaitė. [[1956 m.|1956 m]]. buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią pagal architekto Juozo Baltrėno projektą. [[1958 m.|1958 m]]. kun. Bronislovas Burneikis bažnyčią papuošti meno kūrinias pasitelkė įvairių sričių menininkus. Tarp jų buvo ir trys dailininkai – [[Antanas Kmieliauskas]], [[Adomas Matuliauskas (1914)|Adomas Matuliauskas vyresnysis]] ir [[Vytautas Šerys]]. Bažnyčios altoriuje [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliauskas]] nutapė freską, kurioje pavaizduota Šv. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų, [[Vytautas Šerys|V. Šerys]] – Šv. Mergelės Marijos skulptūrą virš pagrindinio įėjimo į bažnyčią. [[Adomas Matuliauskas (1914)|A. Matuliauskas vyresnysis]] bažnyčios apsidėje įkomponavo akmens mozaiką, vaizduojančią susimąsčiusį Kristų su erškėčių vainiku. [[1960 m.|1960 m]]. vasarą bažnyčia buvo pastatyta. Tačiau 1961 metų pradžioje paaiškėjo, kad bažnyčios nebus leista atidaryti. [[1962 m.|1962 m]]. prasidėjo bažnyčios griovimo darbai. Nugriauti bokštai, akmens mozaika „Rūpintojėlis“ ir kiti meno kūriniai sunaikinti. 1962 m. bažnyčios pastatas buvo perduotas „Lietuvos TSR Liaudies Filharmonijai“. [[1988 m.|1988 m]]. lapkričio 25 d. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Kun. B. Burneikis vėl sukvietė tuos pačius dailininkus, dirbusius ir [[1958 m.|1958]]-aisiais. [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliauskas]] iš naujo nutapė altoriaus freską, [[Vytautas Šerys|V. Šerys]] virš pagrindinio įėjimo atkūrė skulptūrą. Kadangi „Rūpintojėlio“ mozaikos autorius [[Adomas Matuliauskas (1914)|A. Matuliauskas vyresnysis]] buvo miręs, mozaiką atkurti buvo patikėta jo sūnui dailininkui [[Adomas Matuliauskas (1963)|A. Matuliauskui jaunesniajam]]. Ranka parėmusio galvą Kristaus įvaizdis perteikia visos lietuvių tautos istorijos tėkmėje patirtą sielvartą ir išgyventą skausmą. Kurdamas mozaiką, dailininkas įkomponavo ir simbolinius akmenis, surinktus įvairiose Lietuvos istorinėse bei sakralinėse vietose: [[Šiluva|Šiluvoje]], [[Ugioniai|Ugionyse]], [[Kryžių kalnas|Kryžių kalne]], [[Žemaičių Kalvarijos piliakalnis|Žemaičių Kalvarijose]], [[Kernavė|Kernavėje]], [[Dubingiai|Dubingiuose]], [[Molėtai|Molėtuose]], [[Debeikių seniūnija|Debeikiuose]], [[Tauragnų seniūnija|Tauragnuose]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos pajūryje]].
 
==Mozaikoje naudoti akmenys==
== Istorinių aplinkybių apžvalga ==
Mozaikai sukūrti buvo naudojami tik natūralūs Lietuvoje rasti laukų akmenys. Kaip teigia geologai, [[Lietuva|Lietuvos]] laukų akmenys yra ledynmečiu atvilkti iš Fenoskandijos uolyno, esančio [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. Laukuose ir pakelėse aptinkami rieduliai su tirpstančio ledyno ledo mase Lietuvą pasiekė iš Baltijos jūros dugno, iš Suomijos, [[Alandai|Alandų salų]] ir net [[Švedija|šiaurės Švedijos]] . Lauko riedulius sudaro įvairūs mineralai: lauko špatas, [[plagioklazas]], [[mikroklinas]], [[kvarcas]], [[granatas]] ir [[Biotitas|biotita]]<nowiki/>s, [[cirkonas]], [[apatitas]], ortitas, [[labradoritas]], [[oligoklazas]], [[žėrutis]]. Perskėlus iš pažiūros neišvaizdų laukų akmenį, atsiveria itin gausi spalvų gama ir neįtikėtina tekstūrų įvairovė. Iš skaldytų lauko akmenų sukurti mozaikos kūriniai yra ypač ilgaamžiai, pritaikyti eksponuoti pastatų eksterjeruose atšiauraus [[Lietuvos klimatas|klimato]] sąlygoms.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios meno kūrinių istoriją yra nagrinėjusi menotyrininkė Neringa Markauskaitė. [[1956 m.|1956 m]]. buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią pagal architekto Juozo Baltrėno projektą. [[1958 m.|1958 m]]. kun. Bronislovas Burneikis bažnyčią papuošti meno kūriniaskūriniais pasitelkė įvairių sričių menininkus. Tarp jų buvo ir trys dailininkai  – [[Antanas Kmieliauskas]], [[Adomas Matuliauskas (1914)|Adomas Matuliauskas vyresnysis]] ir [[Vytautas Šerys]]. Bažnyčios altoriuje [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliauskas]] nutapė freską, kurioje pavaizduota Šv. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų, [[Vytautas Šerys|V. Šerys]]  – Šv. Mergelės Marijos skulptūrą virš pagrindinio įėjimo į bažnyčią. [[Adomas Matuliauskas (1914)|A. Matuliauskas vyresnysis]] bažnyčios apsidėje įkomponavo akmens mozaiką, vaizduojančią susimąsčiusį Kristų su erškėčių vainiku. [[1960 m.|1960 m]]. vasarą bažnyčia buvo pastatyta. Tačiau 1961 metų pradžioje paaiškėjo, kad bažnyčios nebus leista atidaryti. [[1962 m.|1962 m]]. prasidėjo bažnyčios griovimo darbai. Nugriauti bokštai, akmens mozaika „Rūpintojėlis“ ir kiti meno kūriniai sunaikinti. 1962  m. bažnyčios pastatas buvo perduotas „Lietuvos TSR Liaudies Filharmonijai“. [[1988 m.|1988 m]]. lapkričio 25 d. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Kun. B. Burneikis vėl sukvietė tuos pačius dailininkus, dirbusius ir [[1958 m.|1958]]-aisiais m. [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliauskas]] iš naujo nutapė altoriaus freską, [[Vytautas Šerys|V. Šerys]] virš pagrindinio įėjimo atkūrė skulptūrą. Kadangi „Rūpintojėlio“ mozaikos autorius [[Adomas Matuliauskas (1914)|A. Matuliauskas vyresnysis]] buvo miręs, mozaiką atkurti buvo patikėta jo sūnui dailininkui [[Adomas Matuliauskas (1963)|A. Matuliauskui jaunesniajam]]. Ranka parėmusio galvą Kristaus įvaizdis perteikia visos lietuvių tautos istorijos tėkmėje patirtą sielvartą ir išgyventą skausmą. Kurdamas mozaiką, dailininkas įkomponavo ir simbolinius akmenis, surinktus įvairiose Lietuvos istorinėse bei sakralinėse vietose: [[Šiluva|Šiluvoje]], [[Ugioniai|Ugionyse]], [[Kryžių kalnas|Kryžių kalne]], [[Žemaičių Kalvarijos piliakalnis|Žemaičių Kalvarijose]], [[Kernavė|Kernavėje]], [[Dubingiai|Dubingiuose]], [[Molėtai|Molėtuose]], [[Debeikių seniūnija|Debeikiuose]], [[Tauragnų seniūnija|Tauragnuose]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos pajūryje]].
==Mozaikos atlikimo technika==
 
Meno istorijoje žinomi du klasikiniai mozaikos dėjimo ir komponavimo būdai. Pirmas „tiesioginis“ – [[Ravenos provincija|Ravenos]] arba [[Bizantijos menas|Bizantijos]], kuomet mozaikos akmenų gabalėliai dedami į stingstantį tvirtinimo skiedinį. Antras „atvirkščias“ –[[Florencijos provincija|florentietiškas]], kuomet mozaikos gabalėliai gerąja puse į apačią dedami ant pagalbinės medžiagos (popieriaus arba kartono), surinktas piešinys užliejamas betono skiediniu. Mozaikai sustingus pagalbinė medžiaga nuimama. Mozaikos blokas montuojamas į pastato dalį. Mozaika „Rūpintojėlis“ atlikta florentietiška technika – akmens gabalėlis yra atskeliamas ir forma šlifuojama taip, kad tiksliai atitiktų kiekvieną piešinio gardelę. Ši technika ištobulinta [[Fliorencija|Florencijoje]] 16 amžiuje. [[Ravenos provincija|Ravenos]] arba [[Bizantijos menas|Bizantijos]] mozaikos technika atliktuose kūriniuose visi naudojami akmenukai yra suskaldomi maždaug vienodo dydžio ir formos kvadratėliais, tuomet įspaudžiami į šlapio tinko sluoksnį – toks sudėliojimo būdas yra paprastesnis, bet vizualiai monotoniškas. [[Florencijos provincija|Florentietiška]] technika atliktuose kūriniuose komponuojamos daug didesnės akmens pokštelės, supjaustytos ir pagal formą bei spalvą pritaikytos konkrečiai paveikslo kompozicijos vietai.Toks akmens detalių dėliojimas kūriniui suteikia įtaigumo, tačiau šį technika reikalauja daugiau laiko, pastangų ir didesnio meistriškumo. Florentietiška mozaikos technika kuriamuose darbuose akmenų detalės yra sudėliojamos gerąja puse į apačią ir kruopščiai pritvirtinamos prie tikslaus veidrodiniu būdu apversto kūrinio piešinio. Darbo proceso metu dailininkas mato tik tas briaunuotas akmens dalis, kurios darbo pabaigoje užliejamos betono mišiniu. Visi tarpeliai tarp akmenų yra užbarstomi [[Kvarcinis smėlis|kvarciniu smėliu]] – taip sukuriami kompozicija formuojantys grioveliai.
== Mozaikoje naudoti akmenys ==
Mozaikai sukūrti sukurti buvo naudojami tik natūralūs Lietuvoje rasti laukų akmenys. Kaip teigia geologai, [[Lietuva|Lietuvos]] laukų akmenys yra ledynmečiu atvilkti iš Fenoskandijos uolyno, esančio [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. Laukuose ir pakelėse aptinkami rieduliai su tirpstančio ledyno ledo mase Lietuvą pasiekė iš Baltijos jūros dugno, iš Suomijos, [[Alandai|Alandų salų]] ir net [[Švedija|šiaurės Švedijos]] . Lauko riedulius sudaro įvairūs mineralai: lauko špatas, [[plagioklazas]], [[mikroklinas]], [[kvarcas]], [[granatas]] ir [[Biotitas|biotitabiotitas]]<nowiki/>s, [[cirkonas]], [[apatitas]], ortitas, [[labradoritas]], [[oligoklazas]], [[žėrutis]]. Perskėlus iš pažiūros neišvaizdų laukų akmenį, atsiveria itin gausi spalvų gama ir neįtikėtina tekstūrų įvairovė. Iš skaldytų lauko akmenų sukurti mozaikos kūriniai yra ypač ilgaamžiai, pritaikyti eksponuoti pastatų eksterjeruose atšiauraus [[Lietuvos klimatas|klimato]] sąlygoms.
 
== Mozaikos atlikimo technika ==
Meno istorijoje žinomi du klasikiniai mozaikos dėjimo ir komponavimo būdai. Pirmas „tiesioginis“  – [[Ravenos provincija|Ravenos]] arba [[Bizantijos menas|Bizantijos]], kuomet mozaikos akmenų gabalėliai dedami į stingstantį tvirtinimo skiedinį. Antras „atvirkščias“ –[[Florencijos provincija|florentietiškas]], kuomet mozaikos gabalėliai gerąja puse į apačią dedami ant pagalbinės medžiagos (popieriaus arba kartono), surinktas piešinys užliejamas betono skiediniu. Mozaikai sustingus pagalbinė medžiaga nuimama. Mozaikos blokas montuojamas į pastato dalį. Mozaika „Rūpintojėlis“ atlikta florentietiška technika  – akmens gabalėlis yra atskeliamas ir forma šlifuojama taip, kad tiksliai atitiktų kiekvieną piešinio gardelę. Ši technika ištobulinta [[Fliorencija|Florencijoje]] 16 amžiuje. [[Ravenos provincija|Ravenos]] arba [[Bizantijos menas|Bizantijos]] mozaikos technika atliktuose kūriniuose visi naudojami akmenukai yra suskaldomi maždaug vienodo dydžio ir formos kvadratėliais, tuomet įspaudžiami į šlapio tinko sluoksnį  – toks sudėliojimo būdas yra paprastesnis, bet vizualiai monotoniškas. [[Florencijos provincija|Florentietiška]] technika atliktuose kūriniuose komponuojamos daug didesnės akmens pokštelės, supjaustytos ir pagal formą bei spalvą pritaikytos konkrečiai paveikslo kompozicijos vietai. Toks akmens detalių dėliojimas kūriniui suteikia įtaigumo, tačiau šį technika reikalauja daugiau laiko, pastangų ir didesnio meistriškumo. Florentietiška mozaikos technika kuriamuose darbuose akmenų detalės yra sudėliojamos gerąja puse į apačią ir kruopščiai pritvirtinamos prie tikslaus veidrodiniu būdu apversto kūrinio piešinio. Darbo proceso metu dailininkas mato tik tas briaunuotasbriaunotas akmens dalis, kurios darbo pabaigoje užliejamos betono mišiniu. Visi tarpeliai tarp akmenų yra užbarstomi [[Kvarcinis smėlis|kvarciniu smėliu]]  – taip sukuriami kompozicijakompoziciją formuojantys grioveliai.
 
== Naujai atkurta mozaika ==
[[1989 m.|1989 m]] m. vasarą pagal išlikusias archyvines nuotraukas ir detalius piešinius buvo pradėti akmens mozaikos „Rūpintojėlis“ atkūrimo darbai, kurie užtruko 3 metus. Atstatant mozaiką dailininkui ypač talkino jo žmona Vilmantė Matuliauskienė. Šiam kūriniui akmenys buvo renkami įvairiose Lietuvos vietose. Florentietiška technika atlikta mozaika buvo sudalinta į dvi dalis, kurios vėliau pervežtos į Klaipėdą. [[1991 m.|1991 m]] m. [[liepos 31]] d. visi montavimo darbai buvo baigti. Atkurta natūralaus akmens mozaika vėl papuošė bažnyčios apsidę. Dailininko [[Adomas Matuliauskas (1963)|Adomo Matuliausko jaunesniojo]] naujai atkurtas „Rūpintojėlis“ ir vėl susimastęs pažvelgė į [[Klaipėda|Klaipėdą]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] ir [[Lietuva|Lietuvą]].
 
==Naujai atkurta mozaika==
[[1989 m.|1989 m]]. vasarą pagal išlikusias archyvines nuotraukas ir detalius piešinius buvo pradėti akmens mozaikos „Rūpintojėlis“ atkūrimo darbai, kurie užtruko 3 metus. Atstatant mozaiką dailininkui ypač talkino jo žmona Vilmantė Matuliauskienė. Šiam kūriniui akmenys buvo renkami įvairiose Lietuvos vietose. Florentietiška technika atlikta mozaika buvo sudalinta į dvi dalis, kurios vėliau pervežtos į Klaipėdą. [[1991 m.|1991 m]]. liepos 31 d. visi montavimo darbai buvo baigti. Atkurta natūralaus akmens mozaika vėl papuošė bažnyčios apsidę. Dailininko [[Adomas Matuliauskas (1963)|Adomo Matuliausko jaunesniojo]] naujai atkurtas „Rūpintojėlis“ ir vėl susimastęs pažvelgė į [[Klaipėda|Klaipėdą]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] ir [[Lietuva|Lietuvą]].
== Šaltiniai ==
* <small>Lietuvos dailininkų žodynas. T. 4: 1945 – 19901945–1990. Sudarytoja Milda Žvirblytė. Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. P.480-481</small>
* <small>Neringa Markauskaitė. Religinė dailė: anoniminė ir autorinė kūryba. Pro uždangą. Lietuva: 1009–2009. Sud. Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė. Vilnius: VDA leidykla, 2009. P. 611–617.</small>
* <small>Ivona Žiemytė. Kam skambina taikos varpai/ Vakarų ekspresas Nr. 270 (6533), 2013  m. lapkričio 23 d.</small>
* <small>Ieva Švarcaitė. Akmuo  – materialus gamtos kūnas. Acta humanitarica universitatis Saulensis, Šiaulių universitetas, 2008. ISSN 1822-7309, [T.] 6.</small>
 
[[Kategorija:Klaipėdos bažnyčios]]
[[Kategorija:Lietuvos dailė]]