Saisas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| UNESCO id =

}}

 

Saisas buvo 24-osios (727−715 m. pr. m. e.) ir 26-osios (664−525 m. pr. m. e.) Egipto dinastijų valdovų sostinė. Miesto deivė-globėja buvo [[Neitė]], kurios garbinimas žinomas bent nuo 1-osios dinastijos laikų (apie 3000 m. pr. m. e.), todėl tikėtina, kad Saise gyventa nuo maždaug to paties meto. Dabar miesto liekanos yra po šiuolaikiniu kaimu Sa el Hagaru. Saiso vardą miestui suteikė senovės graikai, egiptiečiai jį vadino ''Sau''. Apie miestą rašė [[Herodotas]], [[Strabonas]], [[Atėnagoras Atėnietis]]. Saiso miestas reikšmę Egipte pradėjo įgauti VIII a., 671 m. jo valdovai, Asirijos vasalai, sutelkė visą Žemutinio Egipto valdžią į savo rankas. [[Psamtikas I]] (valdė 664−609 m. pr. m. e.) suvienijo Egiptą ir tapo pirmuoju [[Vėlyvasis laikotarpis (Senovės Egiptas)|Egipto vėlyvosios karalystės]] faraonu. Miesto statiniai vėliau buvo išnešioti vietos gyventojų ir ankstyviausi radiniai datuojami vėlyvąja Naująja karalyste (apie 1100 m. pr. m. e.). Graikų-romėnų laikotarpiu Saiso šventyklų objektai buvo perkeliami − jų rasta Aleksandrijoje, palei Rozetos Nilo atšaką, Italijoje. Koptų laikotarpiu Saise buvo vyskupystės centras. Vietovėje rasta tik keletas išlikusių senovinių reljefų. Pati vietovė archeologų dar nebuvo rimtai tirta. Pirmuoju moderniaisiais laikais vietovę 1818 m. aprašė [[Žanas Fransua Šampoljonas]], XIX a. viduryje smulkius kasinėjimus vykdė [[Ogiustas Marjetas]], 1901 m. − Georges Daressy, 1988−89 m. − Egipto Senienų Tarnyba su Tantos universitetu.