Sardinijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 baitai pašalinti ,  prieš 3 metus
S
Pataisymas mazu detaliu
S (Pataisymas mazu detaliu)
[[1860 m.|1860-61]] m. [[Giuseppe Garibaldi|Garibaldis]], garsus Italijos patriotas, surengė savanorių „Tūkstančio žygį“. Šie ''raudonmarškiniai'', kaip buvo vadinami, laivais plaukė nuo Genujos iki Sicilijos, kur jie išsilaipino ir pradėjo kovą dėl galutinio Italijos suvienijimo. [[Abiejų Sicilijų karalystė|Abiejų Sicilijų karalystės]] armija buvo per silpna ir demoralizuota, kad pasipriešintų šiai kariaunai, prie kurios šliejosi valstiečiai bei savanoriai romantikai iš užsienio. Užėmus [[Palermas|Palermą]] Garibaldis pasiskelbė Sicilijos diktatoriumi ir tesė kovą dėl Italijos išlaisvinimo persikeldamas per Mesinos sąsiaurį. Britanijos laivai jam netrukdė ir net padėjo per šį persikėlimą dėl to, kad Garibaldis buvo garsus ir mėgiamas užsienyje bei dėl to, kad Jungtine Karalystė simpatizavo Garibaldžio judėjimui. Tačiau Kavūras, bijodamas, kad Garibaldžiui niekas nesutrukdys pasiskelbti pietų Italijos diktatoriumi arba, dar blogiau, pulti Popiežiaus valstybę ir taip išprovokuoti užsienio valstybių reakciją, pats įsikišo į karą ir pasiuntė Sardinijos armiją į Italijos pietus. Bežygiuojant Sardinijos armija užėmė beveik visą Popiežiaus valstybę, išskyrus [[Roma|Romą.]]
 
[[1861]] m. [[kovo 17]] d. Sardinijos karalystė pasivadino [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos karalyste]]. 1866 m. prie jos prijungta [[Lombardijos- ir Venecijos karalystė]]sritis, 1870 m. − [[Popiežiaus valstybė]] su [[Roma|Romos miestu]] ir [[Lacijus|Laciju.]] Taip užbaigtas Italijos suvienijimas.
 
Tarp istorikų yra nesutariančių nuomonių apie Sardinijos motyvaciją per Italijos suvienijimą. S. M. di Scala teigia, kad Sardinija veikė nuoširdžiai ir tikrai tikėjo Italijos nacionalizmu ir norėjo apjungti visas Italijos žemes, tačiau tada lieka neaišku, kodėl Kavūras taip lengvai atidavė Nicą ir Savoją, tuomet buvusias itališkas žemes, Prancūzijai. L. C. B Seaman teigia, kad Sardinija tenorėjo padidinti savo žemes ir dinastinį prestižą, o ne apjungti Italiją.
14

pakeitimų