Rūpintojėlis (mozaika): Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
SNo edit summary
Mozaikos formatas 395 x 395 cm. Mozaika sukurta iš natūralių Lietuvos laukų akmenų. [[Mozaika]] atlikta [[Florencijos provincija|florentietiška]] technika, įkomponuota vakarinėje Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios pastato pusėje, eksterjere, apskritimo formos nišoje, 10 metrų aukštyje virš pastato cokolio.
==Akmens mozaikos kūrėjai==
[[1958 m.|1958]]–[[1960 m.|1960 m]]. pirmąjį šios akmens mozaikos variantą sukūrė dailininkas [[Adomas Matuliauskas (1914)|Adomas Matuliauskas]] vyresnysis]] . Sovietų rėžimui uždarius bažnyčią, [[1962 m.|1962 m]]. centrinė mozaikos dalis buvo barbariškai iškapota ir negrįžtamai sunaikinta – išliko vos keletas stambesnių fono akmenų. [[1989 m.|1989]]–[[1991 m.|1991 m]]., bažnyčią grąžinus tikintiesiems, šią mozaiką naujai atkūrė dailininko sūnus [[Adomas Matuliauskas (1963)|Adomas Matuliauskas]] jaunesnysis]].
==Istorinių aplinkybių apžvalga==
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios meno kūrinių istoriją yra nagrinėjusi menotyrininkė Neringa Markauskaitė. [[1956 m.|1956 m]]. buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią pagal architekto Juozo Baltrėno projektą. [[1958 m.|1958 m]]. kun. Bronislovas Burneikis bažnyčią papuošti meno kūrinias pasitelkė įvairių sričių menininkus. Tarp jų buvo ir trys dailininkai – [[Antanas Kmieliauskas]], [[Adomas Matuliauskas (1914)|Adomas Matuliauskas]] vyresnysis]] ir [[Vytautas Šerys]]. Bažnyčios altoriuje [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliauskas]] nutapė freską, kurioje pavaizduota Šv. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų, [[Vytautas Šerys|V. Šerys]] – Šv. Mergelės Marijos skulptūrą virš pagrindinio įėjimo į bažnyčią. [[Adomas Matuliauskas (1914)|A. Matuliauskas]] vyresnysis]] bažnyčios apsidėje įkomponavo akmens mozaiką, vaizduojančią susimąsčiusį Kristų su erškėčių vainiku. [[1960 m.|1960 m]]. vasarą bažnyčia buvo pastatyta. Tačiau 1961 metų pradžioje paaiškėjo, kad bažnyčios nebus leista atidaryti. [[1962 m.|1962 m]]. prasidėjo bažnyčios griovimo darbai. Nugriauti bokštai, akmens mozaika „Rūpintojėlis“ ir kiti meno kūriniai sunaikinti. 1962 m. bažnyčios pastatas buvo perduotas „Lietuvos TSR Liaudies Filharmonijai“. [[1988 m.|1988 m]]. lapkričio 25 d. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Kun. B. Burneikis vėl sukvietė tuos pačius dailininkus, dirbusius ir [[1958 m.|1958]]-aisiais. [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliauskas]] iš naujo nutapė altoriaus freską, [[Vytautas Šerys|V. Šerys]] virš pagrindinio įėjimo atkūrė skulptūrą. Kadangi „Rūpintojėlio“ mozaikos autorius [[Adomas Matuliauskas (1914)|A. Matuliauskas]] vyresnysis]] buvo miręs, mozaiką atkurti buvo patikėta jo sūnui dailininkui [[Adomas Matuliauskas (1963)|A. Matuliauskui]] jaunesniajam]]. Ranka parėmusio galvą Kristaus įvaizdis perteikia visos lietuvių tautos istorijos tėkmėje patirtą sielvartą ir išgyventą skausmą. Kurdamas mozaiką, dailininkas įkomponavo ir simbolinius akmenis, surinktus įvairiose Lietuvos istorinėse bei sakralinėse vietose: [[Šiluva|Šiluvoje]], [[Ugioniai|Ugionyse]], [[Kryžių kalnas|Kryžių kalne]], [[Žemaičių Kalvarijos piliakalnis|Žemaičių Kalvarijose]], [[Kernavė|Kernavėje]], [[Dubingiai|Dubingiuose]], [[Molėtai|Molėtuose]], [[Debeikių seniūnija|Debeikiuose]], [[Tauragnų seniūnija|Tauragnuose]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos pajūryje]].
==Mozaikoje naudoti akmenys==
Mozaikai sukūrti buvo naudojami tik natūralūs Lietuvoje rasti laukų akmenys. Kaip teigia geologai, [[Lietuva|Lietuvos]] laukų akmenys yra ledynmečiu atvilkti iš Fenoskandijos uolyno, esančio [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. Laukuose ir pakelėse aptinkami rieduliai su tirpstančio ledyno ledo mase Lietuvą pasiekė iš Baltijos jūros dugno, iš Suomijos, [[Alandai|Alandų salų]] ir net [[Švedija|šiaurės Švedijos]] . Lauko riedulius sudaro įvairūs mineralai: lauko špatas, [[plagioklazas]], [[mikroklinas]], [[kvarcas]], [[granatas]] ir [[Biotitas|biotita]]<nowiki/>s, [[cirkonas]], [[apatitas]], ortitas, [[labradoritas]], [[oligoklazas]], [[žėrutis]]. Perskėlus iš pažiūros neišvaizdų laukų akmenį, atsiveria itin gausi spalvų gama ir neįtikėtina tekstūrų įvairovė. Iš skaldytų lauko akmenų sukurti mozaikos kūriniai yra ypač ilgaamžiai, pritaikyti eksponuoti pastatų eksterjeruose atšiauraus [[Lietuvos klimatas|klimato]] sąlygoms.
 
==Naujai atkurta mozaika==
[[1989 m.|1989 m]]. vasarą pagal išlikusias archyvines nuotraukas ir detalius piešinius buvo pradėti akmens mozaikos „Rūpintojėlis“ atkūrimo darbai, kurie užtruko 3 metus. Atstatant mozaiką dailininkui ypač talkino jo žmona Vilmantė Matuliauskienė. Šiam kūriniui akmenys buvo renkami įvairiose Lietuvos vietose. Florentietiška technika atlikta mozaika buvo sudalinta į dvi dalis, kurios vėliau pervežtos į Klaipėdą. [[1991 m.|1991 m]]. liepos 31 d. visi montavimo darbai buvo baigti. Atkurta natūralaus akmens mozaika vėl papuošė bažnyčios apsidę. Dailininko [[Adomas Matuliauskas (1963)|Adomo Matuliausko]] jaunesniojo]] naujai atkurtas „Rūpintojėlis“ ir vėl susimastęs pažvelgė į [[Klaipėda|Klaipėdą]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] ir [[Lietuva|Lietuvą]].
== Šaltiniai ==
* <small>Lietuvos dailininkų žodynas. T. 4: 1945 – 1990. Sudarytoja Milda Žvirblytė. Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. P.480-481</small>
572

pakeitimai