Rūpintojėlis (mozaika): Skirtumas tarp puslapio versijų

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios meno kūrinių istoriją yra nagrinėjusi menotyrininkė Neringa Markauskaitė. [[1956 m.|1956 m]]. buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią pagal architekto Juozo Baltrėno projektą. [[1958 m.|1958 m]]. kun. Bronislovas Burneikis bažnyčią papuošti meno kūrinias pasitelkė įvairių sričių menininkus. Tarp jų buvo ir trys dailininkai – [[Antanas Kmieliauskas]], [[Adomas Matuliauskas (1914)|Adomas Matuliauskas]] vyresnysis ir [[Vytautas Šerys]]. Bažnyčios altoriuje [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliauskas]] nutapė freską, kurioje pavaizduota Šv. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų, [[Vytautas Šerys|V. Šerys]] – Šv. Mergelės Marijos skulptūrą virš pagrindinio įėjimo į bažnyčią. [[Adomas Matuliauskas (1914)|A. Matuliauskas]] vyresnysis bažnyčios apsidėje įkomponavo akmens mozaiką, vaizduojančią susimąsčiusį Kristų su erškėčių vainiku. [[1960 m.|1960 m]]. vasarą bažnyčia buvo pastatyta. Tačiau 1961 metų pradžioje paaiškėjo, kad bažnyčios nebus leista atidaryti. [[1962 m.|1962 m]]. prasidėjo bažnyčios griovimo darbai. Nugriauti bokštai, akmens mozaika „Rūpintojėlis“ ir kiti meno kūriniai sunaikinti. 1962 m. bažnyčios pastatas buvo perduotas „Lietuvos TSR Liaudies Filharmonijai“. [[1988 m.|1988 m]]. lapkričio 25 d. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Kun. B. Burneikis vėl sukvietė tuos pačius dailininkus, dirbusius ir [[1958 m.|1958]]-aisiais. [[Antanas Kmieliauskas|A. Kmieliauskas]] iš naujo nutapė altoriaus freską, [[Vytautas Šerys|V. Šerys]] virš pagrindinio įėjimo atkūrė skulptūrą. Kadangi „Rūpintojėlio“ mozaikos autorius [[Adomas Matuliauskas (1914)|A. Matuliauskas]] vyresnysis buvo miręs, mozaiką atkurti buvo patikėta jo sūnui dailininkui [[Adomas Matuliauskas (1963)|A. Matuliauskui]] jaunesniajam. Ranka parėmusio galvą Kristaus įvaizdis perteikia visos lietuvių tautos istorijos tėkmėje patirtą sielvartą ir išgyventą skausmą. Kurdamas mozaiką, dailininkas įkomponavo ir simbolinius akmenis, surinktus įvairiose Lietuvos istorinėse bei sakralinėse vietose: [[Šiluva|Šiluvoje]], [[Ugioniai|Ugionyse]], [[Kryžių kalnas|Kryžių kalne]], [[Žemaičių Kalvarijos piliakalnis|Žemaičių Kalvarijose]], [[Kernavė|Kernavėje]], [[Dubingiai|Dubingiuose]], [[Molėtai|Molėtuose]], [[Debeikių seniūnija|Debeikiuose]], [[Tauragnų seniūnija|Tauragnuose]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos pajūryje]].

[[Vaizdas:02 A Matuliauskas vyresnysis mozaikos Rupintojelis kartonas 1958.JPG.jpg|none|frame|[[Vaizdas:03 A Matuliauskas vyresnysis mozaikos Rupintojelis 1958..jpg|miniatiūra|none|1913x1913px]]|246x246px]]

==Mozaikoje naudoti akmenys==

Mozaikai sukūrti buvo naudojami tik natūralūs Lietuvoje rasti laukų akmenys. Kaip teigia geologai, [[Lietuva|Lietuvos]] laukų akmenys yra ledynmečiu atvilkti iš Fenoskandijos uolyno, esančio [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. Laukuose ir pakelėse aptinkami rieduliai su tirpstančio ledyno ledo mase Lietuvą pasiekė iš Baltijos jūros dugno, iš Suomijos, [[Alandai|Alandų salų]] ir net [[Švedija|šiaurės Švedijos]] . Lauko riedulius sudaro įvairūs mineralai: lauko špatas, [[plagioklazas]], [[mikroklinas]], [[kvarcas]], [[granatas]] ir [[Biotitas|biotita]]<nowiki/>s, [[cirkonas]], [[apatitas]], ortitas, [[labradoritas]], [[oligoklazas]], [[žėrutis]]. Perskėlus iš pažiūros neišvaizdų laukų akmenį, atsiveria itin gausi spalvų gama ir neįtikėtina tekstūrų įvairovė. Iš skaldytų lauko akmenų sukurti mozaikos kūriniai yra ypač ilgaamžiai, pritaikyti eksponuoti pastatų eksterjeruose atšiauraus klimato sąlygoms.