Ąžuolynas (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 49:
[[Vaizdas:KTU Zmogaus seselio Saules laikrodis.jpg|thumb|200px|Žmogaus šešėlio saulės laikrodis prie KTU Chemijos fakulteto rūmų]]
[[Girstupis|Girstupio]] slėnyje, dabar vadinamu [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] (1798–1855) vardu, poetas mėgdavo ilsėtis, skaitydavo iš Vilniaus atsiųstus draugų, filomatų, laiškus, semdavosi jėgų kūrybai. [[1823]] m. pavasarį draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o akmenyje, ant kurio poetas mėgdavo sėdėti, iškalė inicialus „A. M.“ ir metus „1823“. Per Kauną ėmus tiesti geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis, bet kažkas šį akmenį paslėpė – užkasė upelio šlaite. Tik [[1918]] m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė jį. Akmuo buvo pastatytas į dabartinę vietą. Šis akmuo dabar vadinamas [[Adomo Mickevičiaus akmuo|Adomo Mickevičiaus akmens]] vardu ir valstybės yra saugomas kaip geologinis [[gamtos paveldo objektas]] (iš sąrašo išbrauktas [[2016]] m. [[vasario 8]] d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu).
Girstupio slėnis minimas poemose „[[Konradas Valenrodas]]“, „Gražina“, korespondencijoje. Poemoje „Gražina“ apie slėnį A. Mickevičius rašė:
| |||