Ąžuolynas (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stanislovas01 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Stanislovas01 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12:
|kirčl = {{vietovardis|Ąžuolýnas|Ąžuolýno|Ąžuolýnui|Ąžuolýną|Ąžuolýnu|Ąžuolýne|k=1|š=2}}
}}
[[Vaizdas:Oak forest park.JPG|thumb|200px|left|Ąžuolyno parkas rudenį]]
[[Vaizdas:Kauno viesoji biblioteka.jpg|thumb|200px|Kauno apskrities viešoji biblioteka]]
'''Ąžuolynas''' – [[Kauno miesto teritorija]] ir parkas, mėgstama poilsio vieta [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]]. Tai didžiausias miesto teritorijoje esantis [[ąžuolynas]] visoje [[Europa|Europoje]] (apie 770 ąžuolų). Plotas 84,42 ha. Parko valdytojas [[Kauno miesto savivaldybė]].
eilutė 21 ⟶ 20:
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:StumbroOak skulptūraforest ąžuolynepark.jpgJPG|miniatiūrathumb|200px|left|StumbroĄžuolyno skulptūra ąžuolyne.parkas rudenį]]
Kauno Ąžuolyno parkas – tai [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su [[Karmėlava|Karmėlavos]], [[Rumšiškės|Rumšiškių]] ir [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]] giriomis. XIV–XVI a. ąžuolai buvo intensyviai kertami. [[Mediena]] naudota tiltams, namams, pilims, laivams statyti. Vėliau prasidėję ilgi karai su švedais ir juos lydėję bado bei maro laikotarpiai kiek sustabdė girių kirtimą. XVIII a. dvarininkai Godlevskiai pardavė kirtimui ąžuolyną tarp Kauno ir [[Garliava|Garliavos]]. Kazimiero Baršausko (anksčiau Tunelio) gatvė dar XIX a. tapo [[Aukštieji Šančiai|Aukštųjų Šančių]] ąžuolyno riba.
 
Nuo [[1922]] m. pietvakarinėje Ąžuolyno dalyje pradedamos rengti žemės ūkio ir pramonės parodos <ref>[[Algimantas Miškinis]]. 1921–1936 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune bei jų architektūra. Kauno istorijos metraštis. – Kaunas: VDU, 2000. – T. 3, 157–184 psl. – ISBN 9955-530-01-4</ref>, sklypai pardavinėjami gyvenamųjų namų statybai. [[1926]] m. pradėjo veikti [[Kauno radijo stotis]], [[1930]] m. įsikūrė miesto sodininkystė. [[1935]]–[[1936]] m. natūralios griovos vietoje įrengti [[Kauko laiptai]] (archit. [[Stasys Kudokas]]). [[1938]] m. dalis Girstupio slėnio atiduota [[Lietuvos zoologijos sodas|Kauno zoologijos sodui]], įrengta estrada [[dainų šventė]]ms ir kitiems renginiams. Vykdomos statybos Parodų kalne, pastatytas [[Kauno sporto halė|sporto halės]] ir [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|futbolo stadiono]] kompleksas, [[Lietuvos kūno kultūros akademija]].
[[Vaizdas:Stumbro skulptūra ąžuolyne.jpg|miniatiūra|left|Stumbro skulptūra ąžuolyne. ]]
 
„Radio rajonas“ tarpukariu buvo laikomas prestižiniu. Čia gyveno poetai [[Vincas Mykolaitis-Putinas]], [[Salomėja Nėris]], kunigas ir poetas [[Antanas Šmulkštys|Antanas Šmulkštys-Paparonis]], aktorė [[Unė Babickaitė]], dirigentas [[Nikodemas Martinonis]], architektas Stasys Kudokas, profesoriai [[Petras Avižonis]], [[Jonas Gudaitis-Vabalas]], [[Juozas Tonkūnas]], diplomatas [[Petras Klimas]], Krašto apsaugos ministras [[Juozas Papečkys]], Susisiekimo ministras [[Juozas Jankevičius]], karininkai Oskaras Urbonas ir Vytautas Engleris. Namus projektavo žinomi architektai [[Bronius Elsbergas]], [[Edmundas Alfonsas Frykas]], Stasys Kudokas, [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]] ir kt.