Lietuvos partizanai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 163:
=== Nuosmūkis ir organizuoto pasipriešinimo pabaiga (1949-1953 m.) ===
Šio etapo metu atkurta visos Lietuvos partizanų sąjūdžio pasipriešinimo vadovybė, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas.
[[1948]] m. liepos 10-12 d. įkurta Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacija (VLKSO), kurios vadu išrinktas partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas, jo pavaduotojais tapo sričių vadai. ▼
[[1949]] m. vasario 22 d. [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardos]] (PA) štabe, Minaičių k., tarp. Baisiogalos ir Radviliškio, įvyko [[Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas|visos Lietuvos partizanų suvažiavimas]], kuriame dalyvavo BDPS Prezidiumo pirm. [[Jonas Žemaitis-Vytautas|J. Žemaitis-Vytautas]], sekr. P. Bartkus-Žadgaila, visuom. dalies virš. [[Juozas Šibaila|Juozas Šibaila-Merainis]], l. e. PL sr. vado pareigas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]], ir tuometinis Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis, Vakarų Lietuvos sr. štabo virš. V. Gužas-Kardas, PA štabo virš. B. Liesys-Naktis.
Vengiant painiavos su MGB naudojamu BDPS pavadinimu, vasario 10 dieną organizacija pavadinta [[Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu]] (LLKS), patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1-asis ir 2-asis skyriai
Suvažiavimo metu apdovanoti nusipelnę kovotojai, apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]], priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus. J. Žemaičiui suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis.
▲[[1948]] m. liepos 10-12 d. įkurta Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacija (VLKSO), kurios vadu išrinktas partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas, jo pavaduotojais tapo sričių vadai.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje sovietams pavyko sunaikinti beveik visą partizaninį judėjimą. Tam pasitarnavo sovietų šnipų surinkta informacija Vakaruose, sėkmingas KGB infiltravimasis į pasipriešinimo judėjimą bei 1952 m. surengtos plataus masto operacijos prieš partizanus. [[Juozas Lukša-Daumantas]] [[1951]] m. buvo dvigubo agento išduotas ir žuvo Lietuvos miškuose.
Pusantrų metų J. Žemaitis buvo laikomas Vilniaus [[KGB]] kalėjimo rūsiuose, tardymui buvo nuvežtas net į Maskvą. Tačiau jis kategoriškai atsisakė dirbti okupantams, liko ištikimas karininko ir partizanų vado priesaikai.▼
▲[[1953]] m. gegužės 30 d. J. Žemaičio bunkeris buvo išduotas. Įmetę granatą su nervus paralyžiuojančiomis dujomis, čekistai jį suėmė gyvą. Pusantrų metų J. Žemaitis buvo laikomas Vilniaus [[KGB]] kalėjimo rūsiuose, tardymui buvo nuvežtas net į Maskvą. Tačiau jis kategoriškai atsisakė dirbti okupantams, liko ištikimas karininko ir partizanų vado priesaikai. [[1954]] m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
[[1954]] m. sausio 1 d. MGB duomenimis Lietuvoje veikė 142 partizanai, o [[1955]] m. sausio 1 d.
[[1956]] m. spalio 12 d. pagal čekisto N. Dušanskio planą Kaune suimtas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko 1-asis pavaduotojas, LLKS GP vadas [[Adolfas Ramanauskas]]-Vanagas, išduotas MGB agento Žinomo-Urbono; A. Ramanauskas sušaudytas [[1957]] m. lapkričio 29 d. (27) Vilniuje.
| |||