Lietuvos partizanai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 144:
Pirmaisiais partizaninio karo metais, tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, žuvo apie 10 000 partizanų - apie pusę visų partizanų žūčių per visą kovos laikotarpį. Vengdami šaukimo į Raudonąją armiją vyrai slėpėsi miškuose ir spontaniškai jungėsi prie partizanų. Partizanų grupės buvo santykinai didelės - po 100 ir daugiau karių. [[1944 m.]] – [[1946 m.]] partizanai stodavo į atviras kautynes su Raudonos armijos, MGB, stribų daliniais (Kalniškės, Paliepių, Sedos, Virtukų mūšiai). Sovietų valdžia nebuvo įsitvirtinusi ir partizanai galėjo kontroliuoti ištisus kaimus ir miestelius.
1945 m. liepą, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sovietai paskelbė "amnestiją" skirtą paskatinti pasislėpusius nuo šaukimo legalizuotis. Pagal 1957 m. sovietų ataskaitą legalizacijos kampanija patraukė 38 838 asmenis (tarp jų 8 350 buvo priskirti "ginkluotiems nacionalistiniams banditams" ir 30 488 - nuo šaukimo besislapstantiems dezertyrams).
=== Branda (1946 m. vasara - 1948 m.) ===
| |||