Airija: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
Atmestas 95.45.67.165 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Aloyzasrap keitimas)
S (Atmestas 95.45.67.165 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Aloyzasrap keitimas))
Pirmieji gyventojai Airijoje atsirado [[Akmens amžius|akmens amžiuje]]. Apie 300 m. pr. m. e., pereinamajame periode tarp [[Bronzos amžius|bronzos]] ir [[Geležies amžius|geležies amžiaus]], saloje pasirodė [[keltai]]. [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais sala buvo žinoma kaip ''Hibernia''. Romėnai salos nebuvo nukariavę, čia susiformavo keletas karalysčių ir kunigaikštysčių. V a. pr. per britų vergus Airiją pasiekė krikščionybė. Paplitus krikščionybei prasidėjo pirmasis Airijos suklestėjimo laikotarpis, kurį nutraukė [[Vikingai|vikingų]] žygiai. [[1169]] m. Airiją užkariavo [[normanai]] ir nuo to laiko prasidėjo [[Anglija|Anglijos]] dominavimas saloje. Anglų užkariautojai konfiskavo airių žemes, o airius ištrėmė į nederlingus salos vakarus. Dėl anglų stambiųjų žemvaldžių politikos 1845–1849 m. kilusio bado metu mirė 1,5 mln. airių ir daugelis buvo priversti emigruoti į Ameriką. Tuo tarpu britų valdininkai vilkino priemones skirtas badui nutraukti.
 
Nuo [[1801]] m. [[sausio 1]] d. iki [[1922]] m. [[gruodžio 6]] d. visa Airijos sala buvo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] dalis. Nuo [[1874]] m., o ypač nuo [[1880]] m., kai Airijos parlamentinei partijai ėmė vadovauti [[Charles Stewart Parnell]], ši partija ėmė siekti Airijai autonomijos (''Home Rule''), išliekant Jungtinės Karalystės sudėtyje. Nuo [[1886]] m. tarp airių protestantų ėmė stiprėti ir junionistų judėjimas, nes protestantai, kurių didžioji dalis buvo atkraustytų dar Kromvelio laikais škotų ir anglų palikuonys, bijojo diskriminacijos, taip pat ekonominių ir socialinių privilegijų praradimo, jei airių katalikams pavyktų įgauti tikrą politinę valdžią. Nors junionistų judėjimas egzistavo visoje saloje, tačiau [[XIX a.]] pb. – [[XX a.]] pr. jis ypatingai stiprus buvo [[UlsterisAlsteris|UlsteryjeAlsteryje]], kuris pasižymėjo didesne industrializacija nei likusi šalies dalis. Bijota, kad katalikai gali įvesti tarifinius barjerus, kurie neigiamai paveiktų UlsterioAlsterio regioną. Be to, UlsteryjeAlsteryje buvo daugiau protestantų nei kitose šalies dalyse ir junionistai sudarė daugumą keturiose regiono grafystėse. Vadovaujant Dubline gimusiam serui [[Edward Carson]] ir serui [[James Craig]] (vėliau Lord Craigavon) junionistų judėjimas tapo karingu. [[1914]] m. siekdamas išvengti sukilimo UlsteryjeAlsteryje [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|britų ministras pirmininkas]] [[Herbert Asquith]], susitaręs su Airių palamentinės partijos vadovybe, į autonomijos Airijai suteikimo aktą įdėjo nuostatą, kad autonomija suteikiama 26 iš 32 grafysčių, o likusių statusas turėjo būti nustatytas vėliau. Autonomijos aktas taip ir neįsigaliojo, nes buvo nutarta jį sustabdyti iki tuo metu prasidėjusio [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaigos. Tuo metu tikėtasi, kad karas baigsis iki [[1915]] m. Tikėdamiesi teigiamo Airijos autonomijos klausimo sprendimo airiai katalikai dešimtimis tūkstančių stojo savanoriais į britų armiją.
 
[[1919]] m. sausio mėn., po [[1918]] m. gruodžio visuotinių rinkimų 73 iš Airijoje išrinktų 106 parlamento narių priklausė ''Sinn Féin'' partijai. Jie atsisakė užimti vietas britų Bendruomenių Rūmuose, o vietoje to sudarė Airijos parlamentą, pavadintą ''Dáil Éireann''.
 
Dabartinė Airijos Respublikos teritorija, kuri apima 26 iš 32 saloje esančių grafysčių, susiformavo pirmojoje [[XX amžius|XX a.]] pusėje. [[1921]] m. [[gruodžio 6]] d. jai buvo suteiktas dominijos statusas, kuris suteikė didesnį savarankiškumą vidaus politikos klausimais. Šešios grafystės UlsterioAlsterio provincijoje liko Didžiosios Britanijos sudėtyje. Nuo to laiko prasidėjęs konfliktas Šiaurės Airijoje ilgą laiką temdė Airijos ir Jungtinės Karalystės santykius. [[1949]] m. [[balandžio 18]] d. Airijai pasitraukus iš britų Tautų Sandraugos, šešios Šiaurės Airijos grafystės liko Jungtinės Karalystės dalimi.
 
== Politinė sistema ==
Airija pagal [[1937]] m. Konstituciją yra parlamentinė respublika. Aukščiausioji valdžia Airijoje priklauso parlamentui (air.''Oireachtas''), kuris susideda iš dviejų rūmų – Senato (air. ''Seanad Éireann'') (60 narių; 11 paskirti ministro pirmininko, 6 išrinkti universitetuose, 43 išrinkti tiesiogiai) ir Atstovų Rūmų (''Dáil Éireann'') – (166 nariai). Atstovų Rūmai yra renkami visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams. Prezidentas (''Uachtarán na hÉireann'') yra renkamas 7 metų kadencijai, ministrą pirmininką (''Taoiseach'') skiria prezidentas ir tvirtina parlamentas. Vykdomoji valdžia yra Ministrų Kabinetas, atsakingas Atstovų Rūmams.
 
Konstitucijoje įtvirtintas oficialus valstybės pavadinimas yra tiesiog ''Airija'', įprastas tokioms politinėms sistemoms žodis ''Respublika'' nepridedamas. Taip norėta pabrėžti, kad yra tiktai viena legali Airija, o ne Šiaurės Airija, ir Airijos Respublika, kaip jau tuomet buvo įprasta skirstyti. Konstitucijoje Airijos suverenitetas buvo skelbiamas visai Airijos salai, įskaitant ir [[1921]] m. atskirtąjį UlsterįAlsterį ({{ga|An Ulaidh}}). Tik [[1998]] m. visos suinteresuotos šalys, išvargintos šioje provincijoje nesibaigiančių konfliktų ir teroristų išpuolių, intensyviai tarpininkaujant [[JAV]], sutiko eiti i kompromisą. Airijos vyriausybė tuomet įsipareigojo patikslinti savo konstitucines nuostatas ir pripažinti, kad gerbs provincijos gyventojų pasirinkimą. Mainais už tai airių mažuma gavo teisę dalyvauti valdant provinciją.
 
== Administracinis suskirstymas ==
 
Didesniu mastu Airija skirstoma į 4 provincijas:
* [[UlsterisAlsteris]] ({{ga|Cúige Uladh}})
* [[Konachtas]] ({{ga|Cúige Chonnacht}})
* [[LeinsterisLensteris]] ({{ga|Cúige Laighean}})
* Munsteris[[Mansteris]] ({{ga|Cúige Mhumhan}})
 
== Geografija ==